Pusšimtis šalies ir keletas užsienio architektų ketvirtadienį sugužėjo į buvusią “Lituanicos” batų fabriko teritoriją. Po trijų parų darbo jie parodys, kaip ateityje galėtų suklestėti ne tik šios gamyklos, bet ir aplinkinės erdvės.
Renginio kaina - pusė milijono
Kūrybines dirbtuves "Lituanica", kurių metu architektai ieško geriausių urbanistinių ir architektūrinių idėjų vystyti 11 ha teritorijai tarp Kauno pilies ir Petro Vileišio tilto, suorganizavo ir finansavo bendrovė „Baltisches Haus“, kuri yra įsigijusi batų fabriko „Lituanica“ buvusius pastatus.
Vien renginio suorganizavimui - medžiagos parengimui, spausdinimui, patalpų pritaikymui, įrangai, maitinimui, apgyvendinimui, kelionės išlaidoms ir kitoms reikmėms „Baltisches Haus“ išleis apie 0,5 mln. litų. Į kūrybines dirbtuves atrinktos 11 iš 39 komandų, be to, kiekvienai iš jų talkins po tris studentus. Konkurso prizinis fondas viršija 100 tūkst. litų.
Pirmąją kūrybinių dirbtuvių rytą architektai smalsaudami žengė į uždarą buvusios gamyklos teritoriją. Netrukus dirbtuvių dalyviai matavosi kabinetus, vertino, kas gavo su geresniu vaizdu pro langą, kas su minkštasuoliu, kas su paveikslu, kas su kilimu. Šių kūrybinių erdvių šarmas - užsilikę nebenaudojami baldai ir interjeras, sugrąžinantys į netolimą praeitį. Sulietos lubos ir sienos, nubyrėję dažai - tarsi ženklas kūrėjams, prašantis išvaduoti merdintį objektą.
Nevietiniai dirbtuvių dalyviai nakvos viešbutyje, kauniečiai - namuose. Visą likusį laiką, bemaž tris paras, architektai praleis buvusiose fabriko erdvėse. Anuometinėje firminėje avalynės parduotuvėje įrengta laikina valgykla. Nors administracinėse patalpose yra sanitariniai mazgai, papildomai lauke pastatyta mobilių tualetų.
Renginio organizatoriai nustatė, kad kūrybinių dirbtuvių komandos privalo savo idėjas austi būtent kūrybinių dirbtuvių vietoje. Tačiau kažkur ištrūkti jiems ir nereikėtų, nes aprūpinti visomis darbui reikalingomis priemonėmis - spausdintuvais, kompiuteriais, ir net teritorijos maketo ruošiniu.
Ekskursija prie Neries
Prieš palinkdami prie eskizų, architektai natūroje susipažino su kūrybos erdve. Gausus architektų būrys pražingsniavo pro vadinamąją autobusų stotį, kurią jei savo projektuose turės iškelti kur nors kitur, pastoviniavo aikštėje prie Kauno pilies, po to nusileido į Neries pakrantę ir lydimi sraunios upės tėkmės parkopė prie „Lituanicos“ statinių, kurių, tikimasi, architektai savo vizijose nepaliks. Ties P.Vileišio tiltu dirbtuvių dalyviai išgirdo bene sunkiausią užduotį - sugalvoti, kaip racionaliausiai išspręsti „Lituanicos“ žiedo transporto mazgo problemą.
„Tiek architektų į vieną vietą susirenka tik liepos 1-ąją, per profesinę architektų šventę. Kadangi yra architektų ir iš kitų miestų bei šalių, jaučiuosi tarsi kokiame tarptautiniame kongrese. Renginys puikiai organizuotas, kvepia užsieniu“, - vos spėjęs apšilti laikinoje kūrybinėje erdvėje komentavo Algimantas Kančas.
Vieni dirbtuvių dalyviai nuo pat pirmųjų akimirkų ėmė studijuoti storoje knygoje išdėstytą užduotį, kiti fiksavo vaizdus foto kameromis, treti žvalgėsi neišduodami, ar jau turi idėjų, kokius tūrius braižys popieriuje.
Kurs ne tik kauniečiai
Papildyta:
„Įkvėpimas gimė, o idėjos - dar ne. Ši Kauno vieta - ypatinga. Tačiau uždavinys joje kurti - labai nelengvas. Tai mazgas, kur suplaukia esminiai Kauno savasties dalykai: Žaliakalnis, Neries slėnis, Senamiestis“, - žvelgdamas į "Lituanicos" pastatus prisipažino vilnietis architektas Rolandas Palekas. Jo studija šiam konkursui pirmą kartą apsijungė su kauniečio Gintauto Natkevičiaus biuru. Svečio įsitikinimu, architekto iš šalies žvilgsnis ne mažiau naudingas, nei vietinio kūrėjo.
Tai ne vienintelė „mišri“ kūrybinių dirbtuvių komanda. Dvi grupės darbą pradėjo po Nyderlandų kepure, nors jų sudėtyse tik viena olandė pagal tautybę - Charlotte Ernst. Su ja kartu dirba keturi lietuviai, šiuo metu gyvenantys ir kuriantys Nyderlanduose.
Ch. Ernst pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Viešnia teigė pajutusi specifinę atmosferą, nes ant upės kranto stovi gamyklos pastatai. Kol savomis kojomis nepraėjo Neries krantine, ji manė, kad šią teritoriją galima būtų užstatyti statiniais, įrengti krantinę pasivaikščiojimui. „Kai pati ėjau paupiu, buvau maloniai nustebusi - tai gamtos oazė, kurią reikėtų stengtis išsaugoti kuo natūralesnę, kuo mažiau ją keisti. Peizažas čia nuostabus“, - susižavėjimo neslėpė olandė.
Ch.Ernst yra dalyvavusi įvairiuose architektūriniuose konkursuose, tačiau dirbti toje teritorijoje, kuri yra kūrybos objektas, jai tenka pirmą kartą.
„Galėsiu kaskart išeiti į lauką ir apsidairyti. Tai puiki idėja“, - juokėsi pašnekovė. Kita vertus, pasak jos, panašios kūrybinės dirbtuvės dažniausiai trunka savaitę ar dvi, o kelios dienos - labai trumpas laikas. Viešnia prisipažino, kad kūrybos procesas bus ne mažiau įdomus, nei rezultatas.
Kita komanda, atstovaujanti Nyderlandų kompanijai „Maxwan“, vadovaujama japono Hiroki Matsuura, neturi nė vieno olando, o grupės vadovas prie kolegų prisijungs penktadienį. Pirmą kartą Kaune viešintis šios komandos narys amerikietis architektas Jason Hilgefort su projektuojama erdve susipažino prieš kelias dienas, vos tik gavęs užduoties dokumentus. Jam norėjosi kuo geriau susipažinti su esama erdve, kad bent šiek tiek žiniomis pasivytų vietinius dirbtuvių dalyvius.
„Kita vertus, kai esi nevietinis, nesi užgožtas informacijos ir gali pasiūlyti netikėtas idėjas - panašiai kaip vaikas“, - juokėsi svečias.
Darbuosis iki sekmadienio ryto
Komandos dirbs užsidarę savo kabinetuose, bet matysis ne tik pietaudami - penktadienį ir šeštadienį vyks bendros stalo diskusijos. Sekmadienį 9 val. ryto jų darbai jau turės būti eksponuojami didžiojoje salėje, iš kurių vertinimo komisija išrinks tris finalistus.
Išrinkus tris geriausias vizijas, bus tikslinamos konkurso sąlygos, finalistai per du mėnesius turės parengti savo projektus, gruodžio pradžioje bus išrinktas laimėtojas. Su juo planuojama derėtis dėl teritorijos raidos programos kūrimo. Ji, tikimasi, bus parengta iki 2010 metų kovo mėnesio, po to bus rengiamas teritorijos detalusis planas. Pirmojo etapo statyba numatoma 2013 metais.
Bendrovės „Baltisches Haus“ direktorius Saulius Buteliauskas:
Didžioji dalis teritorijos priklauso savivaldybei. Labai svarbu, kaip ji pati susiprojektuos šias teritorijas. Mums svarbi kaimynystė su šiais sklypais. Teritorija pakankamai didelė. Manome, kad ją galėtų vystyti trys ar keturi partneriai, vienas iš jų - „Baltisches Haus“. Mus, kaip komercijos atstovus, domintų biurų ar gyvenamosios paskirties objektų statyba. Padarę detaliuosius planus, galėtume padėti savivaldybei pritraukti kitus investuotojus, partneriai galėtų dalintis infrastruktūros išlaidomis. Tai pakankamai didelis projektas, kuris galėtų kainuoti nuo 430 iki 500 mln. litų, kiekvienas investuotojas turėtų įdėti apie 100 mln. litų. Vieni tikrai nenorėtume vystyti tokį projektą. Iš architektų tikimės gauti geriausius pasiūlymus. Vertinti darbus pakvietėme visas suinteresuotas šalis - savivaldybės, paminklosaugos atstovus. Tai yra ir tuos, kurie ateityje dalyvaus detaliųjų planų tvirtinime. Tikimės, kad ateityje procesas bus daug sklandesnis ir operatyvesnis.
Naujausi komentarai