Trikojai policijos žaisliukai sukėlė įtarimų: veikia neteisėtai?

Pažeidimai – akivaizdūs

Metų pradžioje Lietuvos keliuose išsižergę trikojai greičio matavimo prietaisai iškart sukėlė aistrų bangą. Vairuotojai iki šiol diskutuoja, ar toks pažeidėjų fiksavimo būdas yra etiškas, vis pasigirsta abejonių dėl šių mobiliųjų lazerinių greičio matavimo prietaisų sugebėjimų ir tikslumo. Klausimų kilo ne tik eiliniams vairuotojams, bet ir greičio matavimo prietaisų specialistams. Dienraščiui ėmus domėtis trikojų atsiradimo ir jų priežiūros Lietuvoje istorija, klausimų nesumažėjo – kai kurie atsakymai saugomi lyg po devyniais užraktais, o atsakingos įstaigos žurnalistų užklausas mėto it karštas bulves, žeria skirtingus teiginius.

Maža to, Policijos departamentas atsisakė komentuoti įtartiną šių greičio matavimo prietaisų viešojo pirkimo procedūrą. Paties pirkimo niuansų Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kol kas nuodugniai nenagrinėjo, tačiau galimus pažeidimus įžvelgia plika akimi.

Nematyta technologija

Pernai Policijos departamento įsigyti 37 nauji matuokliai "PoliScan FM1" greičio mėgėjus gerokai nugąsdino. Lazeriniu principu veikiantys įrenginiai gali stebėti iki šešių eismo juostų vienu metu, fiksuoti automobilius, kurie ne tik viršija leistiną greitį, bet ir kerta ištisines eismo juostas, važiuoja per sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui, daro kitus pažeidimus. Be to, apie šiuos pažeidėjų lūkuriuojančius matuoklius nepraneša jokie įspėjamieji kelio ženklai – juos sunku pastebėti, o lazerio spindulio blokavimo priemonės yra neteisėtos ir toli gražu ne visada suveikiančios.

Vairuotojų nuogąstavimai netrukus pasitvirtino – dėl stovėsenos ant trijų kojų trikojais pakrikštyti įrenginiai per mėnesį Lietuvoje fiksuoja daugiau kaip po 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Tačiau išmanieji pareigūnų pagalbininkai papildomų rūpesčių sukėlė ne tik pažeidėjams, bet ir jų naudotojams – policijai. Ne vienas greičio matavimo prietaisų specialistas iškart atkreipė dėmesį, kad naujieji policijos žaisliukai veikia Lietuvoje dar nematytu skenuojančio lazerio (LIDAR) principu. Iškart kilo klausimų, kas atliks šių įrenginių metrologinę patikrą, kuri privaloma kas metus.

"Tai yra visiškai kita technologija, kuriai Lietuvoje nenustatyta patikros metodologija. Ji turi būti pritaikyta būtent tokių matuoklių patikrai", – paaiškino greičio matuoklių ekspertas, parduotuvės "GPS meistras" direktorius Ričardas Pūkas.

R.Pūką stebina, kad trikojai greičio matuokliai kelia daug klausimų, tačiau į juos vengiama atsakyti. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Visi tarnybų naudojami matavimo prietaisai turi būti periodiškai tikrinami. Metrologinė patikra reikalinga tam, kad būtų įsitikinta, jog tikrinamų įrenginių fiksuojami duomenys yra teisingi. Kiekvienam skirtingos technologijos prietaisui yra patvirtinama jam pritaikyta speciali patikros metodika. Specialistų teigimu, "PoliScan FM1" tikrinti reikalingos metodologijos iki šiol Lietuvoje nebuvo.

Vieną jau nurašė

Greičio matavimo prietaisai privalo būti tikrinami kas metus. Tačiau tai yra gana jautrūs įrenginiai – juos iš rikiuotės gali išvesti smūgiai, kiti pašaliniai veiksniai. Dienraštis jau yra rašęs apie avariją magistralėje, kai automobilis rėžėsi į policijos tarnybinę mašiną, kurios bagažinėje buvęs daugiau kaip 30 tūkst. eurų vertės trikojis sugadintas nepataisomai – Klaipėdos policijos atstovė spaudai Andromeda Grauslienė patikino, kad prietaisas buvo nurašytas.

Gali būti, kad vienokių ar kitokių pažeidimų yra patyrę ir kiti matuokliai, jie kasdien transportuojami, surenkami ir išrenkami pastatymo vietoje. R.Pūkas pasakojo girdėjęs ne vieną istoriją, kai vairuotojai skundžiasi buvę užfiksuoti viršiję greitį, tačiau tikino pro trikojo pasalos vietą tądien net nevažiavę.

"Gal tai signalas, kad vertėtų susirūpinti šių matuoklių veikimu? Trikojai nuolat transportuojami iš vienos vietos į kitą, perrenkami. Kas gali patvirtinti, kad jie vis dar tiksliai matuoja greitį?" – svarstė R.Pūkas.

Matuoklius pirkęs Policijos departamentas juos perdavė Kelių policijai. Jos atstovai, paklausti, ar atliekama šių greičio matuoklių patikra, jei, tarkim, kyla abejonių dėl kurio nors mobiliojo greičio matuoklio veikimo, patvirtino, kad gali būti atliekama neeilinė patikra.

"Tai atlieka įmonės, turinčios teisę atlikti tokias patikras. Teisinę metrologinę priežiūrą atlieka Lietuvos metrologijos inspekcija", – atsakė policijos atstovė ir pridūrė, kad atvejų, kai būtų reikėję ją atlikti, nebuvo.

Tačiau aiškėja, kad ilgą laiką "PoliScan FM1" Lietuvoje patikrinti net nebūtų kam.

Policijos departamentas, viešindamas sutartį, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, nes paviešino tik pačią sutartį, bet ne laimėtojo pasiūlymą.

Dokumentų nepateikė

"Mūsų šalį jie pasiekė 2019 m. rudenį, o tramdyti pažeidėjus pradėjo tik 2020 sausį. Kodėl? Mano manymų, buvo kilę nesklandumų dėl metrologinės patikros ar kitų teisinių dalykų", – pastebėjo R.Pūkas.

Greičio matavimo prietaisų žinovai iškėlė klausimą, ar "PoliScan FM1" apskritai gali būti naudojami Lietuvos keliuose, jei šalyje nėra įstaigos, kuri gali patikrinti prietaisų tikslumą. Taip pat ilgai teko aiškintis, kas matuoklius tikrino prieš pradedant juos naudoti.

Šį klausimą uždavėme Kelių policijai, kuriai ir perduoti visi 37 greičio matuokliai.

"Transporto priemonių greičio matavimo mobiliajai įrangai "PoliScan FM1" patvirtinimo sertifikatą išdavė Lietuvos metrologijos inspekcija. Kiekvienam naudojamam prietaisui "PoliScan FM1" yra atlikta metrologinė patikra", – atsakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė.

Tačiau paprašyta atsiųsti šios patikros dokumentą susipažinti, ji tai padaryti kažkodėl atsisakė: "Patikros dokumentas vertintinas kaip vienas iš įrodymų administracinio nusižengimo byloje ir su konkrečiam prietaisui išduotu patikros dokumentu gali susipažinti administracinėje byloje dalyvaujantys asmenys."

Kiek vėliau Kelių policijos atstovė papildė, kad pirminė matuoklių patikra daryta ne Lietuvoje. Visus kitus su patikra susijusius klausimus ji rekomendavo užduoti Lietuvos metrologijos inspekcijai. Ši įstaiga neatlieka matavimo priemonių patikrų, tačiau kontroliuoja paskirtųjų įstaigų veiklą.

Nors Kelių policija taip ir neleido susipažinti su "PoliScan FM1" pirminės patikros dokumentu, jis visiškai atsitiktinai pateko į žurnalistės rankas. Pasirodo, pirminė šio matuoklio patikra atlikta Austrijoje – 2019 m. liepos 12 d. Austrijos federalinėje kalibravimo ir metrologijos tarnyboje.

"PoliScan FM1" pirminės patikros dokumentas: originalas (kairėje) ir išverstas į lietuvių kalbą (dešinėje)

Šiame dokumente rašoma, kad prietaisas buvo patikrintas remiantis Eismo greičio matuoklių patikros ir kalibravimo taisyklėmis bei suteiktu leidimu, kartu taikant Austrijos BEV dydžių standartus. Matuokliui suteikti privalomi patikros ir garantijos ženklai.

"Pirminė patikra atlikta ES ir EEE valstybių kompetentingų institucijų, pripažįstama Lietuvoje ir pakartotinai pirminė patikra Lietuvoje neatliekama", – akcentavo Lietuvos metrologijos inspekcijos Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus viršininkas Simonas Bužinskas. Jis negalėjo atsakyti, kas atliks periodinę matuoklių patikrą, kuri privalo būti atlikta jau netrukus.

Pamiršo apie sutartį?

Pagal bendruosius reikalavimus, atliekant periodinę patikrą, pagrindiniai tikrinami parametrai yra greičio matavimo ribų ir paklaidų įvertinimas, sistemos ryšio su duomenų bazės kompiuteriu patikrinimas. Lietuvoje greičio matavimo priemonių patikrą gali atlikti dvi įstaigos: Vilniaus metrologijos centras (VMC) ir bendrovė "EKS bandymų laboratorija". Dar gegužės viduryje abiejų įstaigų atstovai tikino, kad apie naujuosius "PoliScan FM1" informacijos turi labai nedaug.

"Šios sistemos patikros nesame darę. Pirminei ir periodinei patikrai taikoma patikros metodika yra nurodyta šios matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikate", – atsiųstame atsakyme teigė "EKS bandymų laboratorijos" technikos vadovas Martynas Kinka.

"Dar neteko bendrauti su jokia institucija dėl šių greičio matuoklių. Tik patys savarankiškai domėjomės, kas tai per matuokliai, kas juos įtraukė į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, pagal kokią metodiką turėsime juos tikrinti", – gegužės 15-ąją teigė VMC Vilniaus regiono laboratorijos vadovė Evelina Lesutytė.

Tačiau birželį "Kauno diena" netikėtai išsiaiškino, kad tas pats VMC dar pavasarį laimėjo didelį Policijos departamento skelbtą konkursą, apimantį policijos greičio matavimo ir alkoholio kiekio kraujyje matavimo prietaisų, rulečių ir lazerinių tolimačių kalibravimo ir metrologinės patikros paslaugų pirkimo konkursą. Tarp sąlygose išvardytų matavimo priemonių yra ir "PoliScan FM1". Sutartis pasirašyta dar kovo 30 d. Sutarties bendra vertė – 375 tūkst. eurų.

"Taip, turime su jais sutartį dėl periodinės patikros, bet nežinau, ar verta tai skelbti", – dėl nesuprantamų priežasčių paslaptį tikėjosi išlaikyti E.Lesutytė. Ji patikino, kad VMC turi specialią sistemą šių greičio matuoklių patikrai atlikti. Kodėl prieš mėnesį ji nutylėjo apie sutartį ir aiškino, kad beveik nieko nežino apie "PoliScan FM1", E.Lesutytė neatsakė.

Sulaukė tik vieno pasiūlymo

Vienas pagrindinių indikatorių, signalizuojančių, kad viešojo pirkimo sąlygos buvo parengtos nekvalifikuotai arba pritaikytos konkrečiam tiekėjui, užsidega, kai viešasis pirkimas sulaukia vos vieno tinkamo pasiūlymo. Taip nutiko ir perkant "PoliScan FM1".

Pirkimą vykdęs Policijos departamentas sulaukė potencialių tiekėjų klausimų, kodėl perkami būtent lazeriniai ir tokios specifikacijos matuokliai. Tačiau į jų reikalavimus pakeisti technines sąlygas ir padidinti konkurenciją nebuvo atsižvelgta, o tai lėmė, kad trys iš keturių viešajame konkurse dalyvavusių tiekėjų (dalyvių) neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Policijai liko vienintelis pasirinkimas – estų kompanijos "Alarmtec AS" pasiūlyti Vokietijos gamintojo "Vitronic" matuokliai "Poliscan FM1". 37 greičio matavimo įrangos komplektai ir policininkų apmokymas atsiėjo daugiau kaip 1,17 mln. eurų.

Maža to, konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad greičio pažeidėjai turi būti fiksuojami ne mažesnėje kaip 70 m kelio atkarpoje. Lietuvos matavimo priemonių valstybės registre, į kurį turi būti įtraukti visi naudojami prietaisai, o jei ten jo nėra, prietaiso naudoti negalima, greičio matuoklio "PoliScan FM1" charakteristikoje, nurodoma: "Matavimo ruožas: esant standartiniam įrengimui (20 ... 50) m; kai įrengta ant stiebo (35 ... 65) m". Jei skaičiai nurodyti teisingai, "Alarmtec AS" net negalėjo būti paskelbtas nugalėtoju, nes jų siūloma prekė neatitiko pirkėjo keliamų reikalavimų. Policijos departamentas tai komentuoti atsisakė.

VPT šį faktą vertina atsargiai, nes šio viešojo pirkimo tyrimo nėra atlikusi, tačiau jos specialistai iškart atkreipė dėmesį į kitą pažeidimą – Policijos departamentas nuslėpė arba nepasivargino paviešinti konkurso nugalėtojo pasiūlymo. Todėl viešai neprieinami duomenys apie tai, ar "PoliScan FM1" atsitinka viešuoju pirkimu pirktiems matavimo prietaisams keliamus reikalavimus.

"Policijos departamentas, viešindamas sutartį, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, nes paviešino tik pačią sutartį, bet ne laimėtojo pasiūlymą", – konstatuojama VPT Komunikacijos skyriaus specialisto Vygando Kiero atsiųstame atsakyme.

Policijos departamentas galėjo padaryti dar vieną procedūrų pažeidimą. Pirkimo sąlygose nurodoma, kad paskutinis procedūrų etapas – demonstracija. Tačiau duomenų apie ją nepavyko gauti.

Departamentas nekomentuoja

Visus šiame straipsnyje keliamus klausimus uždavėme "PoliScan FM1" pirkusio Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjui Ramūnui Matoniui. Jis žadėjo atsakyti per savaitę, tačiau jau kitą dieną pats paskambinęs pareiškė, kad klausimai yra labai paprasti, į juos atsakyti labai lengva. Tačiau vietoje atsakymų R.Matonis atsiuntė nuorodą į matuoklių viešojo pirkimo procedūrų dokumentus. Tarp kurių estų pasiūlymo net nėra.

Vietoje atsakymų R.Matonis atsiuntė nuorodą į matuoklių viešojo pirkimo procedūrų dokumentus. (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

Bandant paaiškinti, kad visa siųstoje nuorodoje esanti vieša informacija žurnalistei ir taip žinoma, R.Matonis atšovė, kad neturi daugiau ką aiškinti, nes policija neatlieka metrologinių patikrų, o klausimus apie viešąjį pirkimą ignoravo.

"Kol kas šiems matuokliams dar nebuvo daryta metrologinė patikra, tad kalbėti apie problemas, su kuriomis galimai susidursime, anksti. Mūsų nuomone, metrologinė patikra bus atliekama lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir kitiems anksčiau įsigytiems lazeriniams greičio matuokliams, kurių turi policija. Visa vieša informacija dėl viešųjų pirkimų yra mūsų pateiktoje nuorodoje", – nukirto R.Matonis.

Priešnuodis – saugus greitis

"Iš žiniasklaidos galima matyti, kad šių matuoklių nustatomi pažeidėjai skaičiuojami tūkstančiais per savaitę. Visi jie moka baudas, todėl, mano asmenine nuomone, policija turi būti labai atsakinga už tą įrangą, kurią naudoja pažeidimams fiksuoti", – kalbėjo R.Pūkas.

"PoliScan FM1" pradėjus darbuotis gatvėse pasigirdo gandų apie smarkiai išaugusią radarų detektorių paklausą. Šie prietaisai prie vairo sėdinčius savininkus informuoja apie priekyje jų laukiančius trikojus, tačiau R.Pūkas teigia, kad vienintelė legali nuo modernios greičio matavimo įrangos spąstų galinti išgelbėti priemonė – leistinas greitis.

Trikojai policijos žaisliukai veikia Lietuvoje dar nematytu skenuojančio lazerio (LIDAR) principu, tačiau iškilo abejonių, kas atliks šių prietaisų patikrą. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

"Atsirado pardavėjų, kurie tikina, kad yra radarų detektorių, galinčių išgelbėti nuo trikojų. Tačiau radarų detektoriai nėra skirti apsisaugoti nuo lazerinių matuoklių. Šiuo atveju nekalbu apie antiradarus (blokatorius), kuriuos draudžia įstatymas ir jų mes nerekomenduojame", – detalizavo pašnekovas.