Teisėja: taikos sutartys – neišnaudota galimybė

Trumpai apie mediaciją

Teisminiam bylos nagrinėjimui yra bent keli alternatyvūs ginčų sprendimo būdai – taikinimas, arbitražas ar teisminė mediacija.

Apie pastarąją Kauno apylinkės teismo teisėja, geriausia 2016-ųjų mediatorė Giedrė Jakštienė, galėtų kalbėti ištisas valandas. Juolab kad taikus asmenų ginčo sprendimo būdas teisme tampa vis populiaresnis – žmonės ne tik žino, kas yra mediacija, bet ir išreiškia norą pasinaudoti nemokama paslauga. Kauno apylinkės teismo darbuotojai kone kasdien gauna bent po vieną prašymą skirti teisines mediacijas.

"Sprendimas visada yra čia ir dabar, tik žmonės jo nenori pripažinti, – atkartojusi citatą iš perskaitytos knygos, G.Jakštienė prisiminė realią situaciją, apibūdinančią mediacijos galią. – Susipyko du kaimynai dėl šuns būdos. Vienas skundėsi, kad ši pastatyta toje tvoros pusėje, kur įrengtas jo miegamasis. Dėl šuns amsėjimo jis esą negali užmigti. Kitas atkirto būdos netrauksiąs niekur kitur, mat ši toje vietoje stovi jau keliolika metų."

Po teisinių mediacijų paaiškėjo, kad ne tvora, būda ar jos keturkojis gyventojas buvo pretekstas vyrams kreiptis į teismą. Išsiaiškinę tikrąją priežastį, kaimynai galiausiai susitaikė ir išsiskirstė gražiuoju.

"Kiek žinau, vėliau kieme drauge žadėjo šašlykus kepti", – susikivirčijusių vyrų pavyzdžiu G.Jakštienė atkreipė dėmesį, kad ne visais atvejais reikia belstis į teismų duris. Yra situacijų, kai viską galima išspręsti taikiai, tereikia prisėsti ir pasikalbėti.

Principinis karas

Taikiai spręsti ginčus svarbu ne tik skyrybų bylose, kai sutuoktiniai nepasidalija turto ar nesutaria dėl vaikų priežiūros. Taikus ginčų sprendimas, anot teisėjos, išgelbėtų ne vieną verslininką.

"Bylinėtis verslo pasaulio žmones iš dalies skatina noras įrodyti savas tiesas. Tai – ambicijų karas", – jo pasekmės, anot teisėjos, neretai būna itin skaudžios abiem šalims.

Tenka didelės bylinėjimosi išlaidos, mat verslo bylose dažniau nei kitose dominuoja gerai žinomų, nemenkų honorarų prašančių advokatų pavardės. Sugaištamas laikas, išeikvota energija ir įrašai teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Kas norėtų turėti partnerį skolininką?

"Tai dar ne viskas, – apie neišmatuojamas verslininkų ambicijas ir blogiausią verslo baigties scenarijų toliau kalbėjo G.Jakštienė. – Tarkime, kalbame apie ginčą tarp statybos bendrovių. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendrovės veikla paralyžiuojama, stringa apmokėjimai kreditoriams ir rangovams, netenkama klientų, o įmonė priversta skelbti bankrotą."

Bylą inicijavęs verslininkas lieka prie suskilusios geldos, mat nėra net iš ko išieškoti priteistų sumų. Kad ginčą buvo galima išspręsti taikiu būdu, suvokiama per vėlai – tada, kai jau baigėsi procesas.

"Kreiptis į teismą verslininkus neretai veja viltis, kad tai paskatins oponentą greičiau spręsti ginčą, grąžinti skolas. Būna ir taip, kad prasidėjus teismo procesui žmonės nori pažiūrėti, kas bus toliau", – pasirinktos taktikos minusus vardijo teisėja.

Kuo ilgiau teismo procesas trunka, tuo daugiau pinigų ir vidinių resursų jis kainuoja. Kaina šiuo atveju matuojame ir prarastomis galimybėmis – priėmus teismo sprendimą, taikytis paprastai jau yra per vėlu.

Sudaromas mokėjimo grafikas

Įstatymas, G.Jakštienės teigimu, taikos sutartį leidžia pasirašyti dar neprasidėjus teismo procesui ir tada, kai ginčas jau pasiekė teismą. Kodėl naudinga taikiai susitarti tiek vienoje, tiek kitoje stadijoje?

Išspręsdamos ginčą taikiai, abi šalys gali sutarti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba susitarti nereikalauti viena iš kitos šias išlaidas kompensuoti. Taikos sutartimi galima lanksčiai susitarti dėl įvairių su ginču susijusių klausimų. Tarkime, numatyti nestandartinius atsiskaitymo būdus.

"Turto dalybos, verslo santykiai, skolos už paslaugas", – pastarąjį klausimą, teisėjos tikinimu, taikiai sprendžia draudimo, komunalines ar daugiabučių administravimo paslaugas teikiančios bendrovės.

Anksčiau buvusios gana griežtos šiuo klausimu, dabar jos su skolininkais geranoriškai pasirašo taikos sutartis dėl skolos išmokėjimo grafiko ir kitų sąlygų.

Sprendimas visada yra čia ir dabar, tik žmonės jo nenori pripažinti.

"Dabar net savivaldybėje yra taikos sutarčių sudarymo komisija, kuri teismams sumažina naštą. Pamenate, miestiečių, kurių automobiliai nukentėjo miesto gatvių duobėse, antplūdį? Dabar to nėra", – sąmoningėjančia visuomene ir besikeičiančiu požiūriu džiaugėsi G.Jakštienė.

Teisininkai esą vietoje išsprendžia problemas arba surašo taikos sutartis ir atneša jas patvirtinti teismui.

Skatina tartis taikiai

"Kai žmonės susitaria, atsiranda vidinio pasitikėjimo ir didesnė paskata vykdyti įsipareigojimus labiau nei tada, kai gauni teismo sprendimą", – G.Jakštienė patikino, kad juridiškai taikos sutartys turi tokią pačią galią, kaip ir bet koks kitas teisme pasirašytas dokumentas.

Patvirtinus taikos sutartį ji įsigalioja per 7 d., o byla, jei ji buvo pradėta, nutraukiama.

Būtina įsidėmėti, kad taikos sutarties sudarymo civilinės bylos nagrinėjimo metu pasekmė yra ir ta, kad sudaręs taikos sutartį, ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą, todėl taikos sutarties patvirtinimas teisme užkerta kelią pateikti ieškinį dėl to paties reikalavimo.

"Du kartus tos pačios bylos teismas nenagrinėja", – darsyk pakartojo teisėja.

Nuo sausio 1-osios iki šių metų lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teisme sudarytos 766 taikos sutartys: 740 jų – teisminio nagrinėjimo, 26 buvo teiktos tvirtinti iki teismo proceso.

"Būna žmonių, kurie pasiima net vartojimo paskolą, kad sumokėtų advokatui. Todėl manau, kad ir advokatai turėtų skatinti žmones pirmiausia problemą spręsti taikiai", – nors taikaus sutarimo tendencija pastebimai auga, G.Jakštienė ragino žmones prieš minant teismų slenksčius gerai pasverti, ar problemos jie nėra pajėgūs išspręsti taikiai.