Taupymas statybos darbų konkursuose smogia kitu galu

Įvykių nemažėja

Valstybinė darbo inspekcija šiais metais iki lapkričio jau yra gavusi 27 pranešimus apie sunkius ir penkis mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba. Pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 nelaimingi ir septyni tragiškai pasibaigę įvykiai. Tarp pavojingiausių taip pat išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, miško kirtimo darbai. Atliekant šiuos darbus šalyje per devynis mėnesius įvyko pusė mirtinų ir kiek mažiau nei pusė sunkių nelaimingų atsitikimų.

Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad apie 60 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl atsakomybės ir reiklumo darbuotojams stokos. "Statybose turi būti užtikrinta saugi darbo vieta, bet darbdavys galbūt nori sutaupyti ir nepasirūpina tinkamais pastoliais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jos turi būti ne tik tinkamos, bet ir būtina užtikrinti, kad jos būtų naudojamos. Pats darbuotojas ne visada įvertina savo riziką, o darbdavys nekontroliuoja, kad darbuotojai laikytųsi saugos reikalavimų, todėl ir turime tiek nelaimių", – mano S.Balčiūnas.

Švedijoje net laimėjusio konkursą rangovo pasirinkti subrangovai privalo pateikti darbų saugai skiriamų lėšų dydį, darbų saugos užtikrinimo planą.

Dažna nelaimių priežastis – kritimas iš aukščio ir žemės griūtys, kai darbdavio įgalioti asmenys tranšėjose nepasirūpina šlaitų tvirtinimu, nors tam yra numatytos specialios technologijos. "Dažnai net ne finansinių sąnaudų mastas nulemia nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių trūkumus. Pavyzdžiui, apie 10 proc. nelaimingų atsitikimų sudaro regos pažeidimai, nors apsaugos akiniai tikrai nekainuoja daug", – kalbėjo S.Balčiūnas.

Darbo priemonės – itin svarbios

Pasižvalgius po statybvietes įprastas vaizdas, kai pusė darbuotojų triūsia be darbo drabužių, mūvi netinkama avalyne.

Ypač svarbios įvairios priemonės transporto infrastruktūros statybos sektoriuje. Čia yra papildomų grėsmių, susijusių su darbu vykstant automobilių ar traukinių eismui. Deja, pateikdami pigiausius pasiūlymus dalis rangovų po to taupo vengdami tinkamai sustatyti eismą reguliuojančius ženklus, įrengiant šviesoforus darbo metu. Dėl to kenčia ne tik vairuotojai, bet atsiranda grėsmė ir darbininkams. "Kelio ženklai yra brangūs, todėl dažnai yra taupoma statant ženklus, kurie neatspindi šviesos ar yra nekokybiški", – kalbėjo bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Ne mažiau kelininkams svarbi ir kokybiška apranga. "Pagal reikalavimus, klojant asfalto dangą, darbo batai turi būti atsparūs temperatūrai, dirbant kitus darbus, turi apsaugoti, kad neužkristų sunkūs daiktai ant kojos, – aiškino A.Rusevičius. – Per metus savo darbuotojų poreikiams – darbo drabužiams (liemenėms, batams ir kt.) bei asmens saugos priemonėms skiriame kone 300 tūkst. eurų. Tai didina mūsų darbų savikainą, bet laikomės principo, kad žmogaus sveikata svarbiau už viską." Įmonės vadovo teigimu, tai dar toli gražu ne visa "Kauno tiltų" išlaidų saugai dalis, nes būtina atsižvelgti ne tik į fizinę saugą, bet ir įvertinti darbo vietos riziką. "Pavyzdžiui, lauke dirbančius darbuotojus skiepijame nuo erkinio encefalito, vykdome reguliarias sveikatos patikras ir pan.", – sakė A.Rusevičius.

Šešėlio žala

Šiuo metu šaliai atsigavus po krizės įsteigta daug įvairių statybos įmonių. Jos stengiasi nukonkuruoti senbuves mažesnėmis kainomis. Konkursuose šis kriterijus vis dar yra lemiamas. A.Rusevičius neslepia, kad tai išties sudaro sunkumų varžantis su mažesniais rangovais. "Pateikdamas mažiausią kainą rangovas iš anksto numato, kad reikės taupyti, taip pat ir darbų saugos priemonėms, – teigė jis. – Pavyzdžiui, įmonė "Kauno tiltai", priimdama į darbą ir jau dirbant rengia saugos mokymus, instruktažus, turime savo saugos inžinierius, kai žinome, kad kitose bendrovėse jie šiai sričiai priskirti tik formaliai ir iš tikrųjų atlieka daug kitų nesusijusių su sauga darbų."

Kitas taupymo pavyzdys – dažnai įmonės samdo išorinius darbų saugos konsultantus vien tam, kad jie sutvarkytų formaliąją darbų saugos dalį. "Tačiau dirbant statybos sektoriuje reikalinga ir kasdienė priežiūra, todėl be vidinių resursų užtikrinti tinkamą darbų saugos priežiūrą neįmanoma", – įsitikinęs A.Rusevičius.

Dar viena opi problema, kuri iškraipo darbo rinką – nelegalūs darbuotojai ir užmokestis vokeliuose. Tai ne tik apsunkina galimybes konkuruoti skaidriai dirbančioms įmonėms. Tokios pusiau šešėlyje glūdinčios bendrovės, suprantama, mažiausiai rūpinasi ir savo darbuotojų sauga.

Įstatymai per švelnūs

Sąžiningai dirbančios bendrovės jau seniai skelbia, kad būtina tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą ir nežiūrėti tik į darbų kainą. Pavyzdžiui, nenumatoma galimybė kontroliuoti, kiek įmonė sumoka mokesčių. O juk tai būtų lengvas būdas išsiaiškinti apie atlygio dydį, ar visi yra įdarbinti legaliai. Nėra numatyta ir mechanizmo kontroliuoti, ar bus skiriamas reikiamas dėmesys darbų saugai. Antai Švedijoje net laimėjusio konkursą rangovo pasirinkti subrangovai privalo pateikti darbų saugai skiriamų lėšų dydį, darbų saugos užtikrinimo planą, įmonės struktūrą darbų saugai užtikrinti. Pasirašant sutartį kiekvienam darbui sudaromi technologiniai aprašymai su darbų saugos užtikrinimo planu. Kitu atveju rangovo pasiūlymas tiesiog atmetamas.

Dažnai nušviečiant apie stambių objektų statybas pateikiama informacija, kiek pavyko sutaupyti pasirinkus pigiausią rangovą. Tačiau mažai kas įvertina, kiek valstybė praranda gydydama profesines ligas, traumas, remdama našlaičius.

Nelaimingų įvykių statistika

Lapkričio 13 d. duomenimis, VDI yra gavusi 27 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus iš statybų sektoriaus, 25 – apdirbamosios pramonės, 20 – transporto ir saugojimo ekonominės veiklos rūšies įmonių ir 17 – didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonių. 8 pranešimai apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe gauti iš transporto ir saugojimo įmonių, po 5 – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonių.

70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio / į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo / griuvimo.

Trečdalis mirtinų ir ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki vienų metų.

2017 m. pirmą pusmetį įvyko 3 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbuotojams būnant neblaiviems.