Tarnybos ir policija pakraupę: situacija vaikų centre „Saulutė“ – nekontroliuojama

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minimos Kauno socializacijos centro „Saulutė“ problemos sulaukė ne tik visuomenės, bet ir skirtingų tarnybų dėmesio: prokurorai, policijos pareigūnai, švietimo atstovai ir vaiko teisių specialistai rinkosi prie apskrito stalo, siekdami išsiaiškinti esamų problemų priežastis ir užkirsti kelią naujoms negandoms.

Policijoje – 14 ikiteisminių tyrimų

„Mano nuomone, grėsmės yra labai didelės – mergaičių vykdomi padegimai, turto gadinimai, pedagogų užpuolimai. Susidaro įspūdis, jog situacija yra nekontroliuojama, ugdytinių neveikia nei skatinimo, nei drausminimo būdai“, – „Saulutės“ problemas įvardijo Žaliakalnio komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Plauska.

Policijos atstovai pateikė ir problemas iliustruojančią informaciją. Jų turimais duomenimis, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki šio mėnesio vidurio buvo registruoti 63 įvairaus pobūdžio pranešimai ir pradėta 14 ikiteisminių tyrimų dėl Centro auklėtinių veiklos.

Kaip jau rašyta, vakar garsiai nuskambėjo įvykis, kurį sukėlė būtent iš šio centro pabėgę dvi paauglės. Jos atsidūrė Telšių rajone, o čia, būdamos neblaivios, pavogė BMW.

Pranešimą apie Biržuvėnų kaime pavogtą 2015-ųjų laidos „BMW 535“ Telšių rajono policija gavo penktadienio paryčiais – apie 4.30 val.

Jo 32-ejų metų savininkas neslėpė pasigedęs vienkiemio kieme stovėjusio savo automobilio po išgertuvių. Ir teigė, kad pavogtame BMW buvo ir jo piniginė su 500 eurų grynųjų, ir mobilusis telefonas „Samsung“, ir visi automobilio dokumentai.

Dingusį BMW policija penktadienį apie pietus rado už 100 kilometrų nuo Biržuvėnų. Jau Klaipėdos rajone. Jo priekinės padangos buvo prakirstos.

Įtarimai dėl šios vagystės pareikšti iš Centro „Saulutė“ kovo 17-ąją pabėgusioms dviem paauglėms, patekusioms čia dėl ankstesnių nusikaltimų, mokyklos nelankymo, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo. Vyresnioji iš jų – šešiolikmetė – taip pat iš Klaipėdos rajono.

Jaunesnioji – keturiolikmetė, prieš patekdama į minėtą įstaigą probleminėms paauglėms, gyveno Vilniuje.

Kaip portalui pasakojo Biržuvėnų gyventojai, BMW savininkas – Klaipėdos uosto krovos įmonėje dirbantis viengungis įsigijo šį automobilį tik pernai vasarą. Šiuo metu jo mama guli ligoninėje, todėl galimai jos sūnus pavertęs namus „laisvu plotu“.

Grėsmės yra labai didelės – mergaičių vykdomi padegimai, turto gadinimai, pedagogų užpuolimai. Susidaro įspūdis, jog situacija yra nekontroliuojama, ugdytinių neveikia nei skatinimo, nei drausminimo būdai.

Sulaikytos įtariamosios prisipažino pavogusios BMW. Viena iš versijų – tiesiog užsimaniusios pasivažinėti.

Tačiau, pareigūnai nelinkę atmesti, kad paauglės, kurių ne tik biografijos iškalbingos, bet ir pažįstamųjų ratas, ketino parduoti savo grobį automobilių pardavimu arba jų dalių prekyba besiverčiantiems asmenims. Juolab, kad vagystės metu BMW buvo ir jo dokumentai.

Ar rasti ir pinigai bei mobilusis telefonas, kol ikiteisminis tyrimas tik įsibėgėja, pareigūnai atsakyti nenorėjo.

Kiek anksčiau, kovo 1-ąją, šiame centre buvo kilę neramumai, į kuriuos teko įsikišti ugniagesiams. Juos iškvietę pareiškėjai nurodė, kad dešimt gyvenančių mergaičių degina įvairius daiktus.

Atvykus ugniagesiams ugnis jau buvo numalšinta, tai padarė pačios centro darbuotojos.

Kas sukėlė pasipiktinimą?

Šiuo metu „Saulutėje“ gyvena ir mokosi vienuolika mergaičių, atvykusių iš skirtingų šalies miestų. Visos jos, anot Centro direktoriaus Adolfo Skališiaus, yra delinkventinio elgesio, tad siekiant atrasti veiksmingiausius auklėjimo metodus, teko imtis priemonių, kurios iššaukė neigiamą auklėtinių reakciją.

„Atėjau dirbti į Centrą su savo ankstesne praktika. Uždraudžiau darbuotojams parūpinti mergaitėms cigarečių. Priminiau, kad pamokos prasideda nuo 9 val., o ne tuomet, kada išsimiegama. Pradėjau domėtis popamokiniu auklėtinių užimtumu. Dėl šių dalykų atsirado jų pasipriešinimas, – sudėtingą situaciją, nuo rugsėjo mėnesio pradėjus vadovauti Centrui, nupasakojo jo vadovas.

Direktoriaus teigimu, darbuotojai stengiasi dėl auklėtinių gerovės – neseniai įrengė virtuvėlę, siekiant ugdyti mergaičių maisto gaminimo įgūdžius, nuolatos organizuoja įdomius susitikimus su įvairių organizacijų atstovais, priima savanorius, kurie moko vizažo, kaniterapijos, šokių ir pan. užsiėmimų.

Abejoja Centro darbuotojų kompetencija

Anot Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės, problemos gali slypėti ne vien Centro auklėtinių elgesyje dėl paaugliško noro pamaištauti ar nesusiformavusių vertybinių nuostatų šeimoje, bet ir dėl galimai darbuotojų kompetencijos trūkumo dirbti su tokiais jaunuoliais. Svarstydama A. Vežbavičiūtė kėlė klausimą: „Ar darbuotojai yra pajėgūs tinkamai vykdyti savo funkcijas?“

„Esate ypatingos svarbos socializacijos centras, bet mes pasigendame profesionalų, kurie žino, su kokiais vaikais jie atėjo dirbti bei turi noro ir gebėjimų tai daryti“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Jai pritarė tiek policijos pareigūnai, tiek prokurorai. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė, pačios prokuratūros inicijuotame susitikime, ragino visus susirinkusiuosius sudaryti aiškų veiksmų planą, kuris padėtų sumažinti Centre vykstančių pažeidimų skaičių ir pagerintų tiek auklėtinių savijautą, tiek specialistų darbo kokybę.

Tarnybų atstovai sutarė, jog teiks Centrui reikalingą tarpinstitucinę pagalbą: konsultuos darbuotojus teisiniais klausimai, organizuos susitikimus su auklėtinėmis, vykdys bendras veiklas. Susitikime dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Navickas patikino, jog lig šiol teikta pagalba Centrui bus dar intensyvesnė, paremta konkrečiais pasiūlymais, kurie leistų pagerinti dabartinę situaciją ir judėti į priekį.

„Mūsų misija – vaiko balsas, tad vyksime į Centrą pasikalbėti su mergaitėmis, jas išklausysime, stengsimės išsiaiškinti jų poreikius. Ne gąsdinimai yra veiksmingi, o turime išnaudoti savo pedagoginius resursus ir tik tuomet galvoti apie kraštutines priemones vaikų auklėjimui, jų elgesio koregavimui“, – teigė A. Vežbavičiūtė.