Švietimo iššūkiai: laikas tartis, o ne nurodinėti

Mokyklų nelygybė

Kaune surengtoje konferencijoje "Europos švietimo kelrodis 2021–2027: iššūkiai Lietuvos švietimui" gvildentos mūsų švietimo sistemos, jos politikos problemos. Daug kalbėta apie bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo aktualijas, ateities iššūkius. Joje dalyvavo daugelio aukštųjų mokyklų vadovai, bendrojo lavinimo pedagogai, edukologai.

Renginį inicijavo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys dr. Juozas Olekas kartu su Stepono Kairio fondu. "Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, – kalbėjo J.Olekas. - Sukurta daug įvairių mokyklų: turime pradines, pagrindines, gimnazijas, ilgąsias gimnazijas, progimnazijas. Bet pastebime vis didėjančią jų tarpusavio nelygybę: vienos netgi pirmaujančios ES, kitos stipriai atsilieka. Vienos lengvai pritraukia gerus pedagogus, gali sau leisti rengti moksleivių atrankas, kitos vos išgyvena."

Atskirties grimasos

J.Olekas pastebi, kad socialinės atskirties skauduliai gilėja ir ugdymo sistemoje. Pasiturinčios šeimos leidžia vaikus į aukštesnio lygio mokyklas ar apskritai privačias, o gabiems, bet neturtingų šeimų vaikams tenka žemesnės kokybės ugdymo įstaigos.

Pastarosios neturi išteklių pritraukti gerų pedagogų ir taip vytis kitas mokyklas. "Gero išsilavinimo prieinamumą reikia užtikrinti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Jei kuri nors kaimo mokykla surenka mažai moksleivių, gal junkime ją prie didesnės, suteikime padalinio statusą, bet neuždarykime, o ieškokime būdų, kaip plėsti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą", – sakė jis.

Gero išsilavinimo prieinamumą reikia užtikrinti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.

"Kita problema – ne visos mokyklos užtikrina išsilavinimą be korepetitorių paslaugų, – sakė J.Olekas. – Jei nieko šioje srityje nekeisime, turėsime vis didėjančią nelygybę – juk mažas pajamas turinčios šeimos neišgali samdyti privačių mokytojų.

J.Olekas primena, kad daug mūsų šviesuolių praeityje yra kilę nebūtinai iš pasiturinčių šeimų, o bendrąjį išsilavinimą jie yra gavę ne didmiesčiuose, o kaimo mokyklose. Pagaliau esame pasirašę Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl visuotinio išsilavinimo prieinamumo.

Būtinas nuoseklumas

Švietimo sistema Lietuvoje išgyveno jau ne vieną reformą, bet vis tenka kalbėti apie skaudulius. Socialdemokratė ir pedagogė Orinta Leiputė mano, kad taip yra dėl to, kad mums trūksta nuoseklumo. "Reikia pasirinkti kelias svarbias problemas ir daug dirbti, kad jas išspręstume. Tačiau mes vis mėginame aprėpti visas ir tada iki galo jų neišsprendžiame", – mano ji.

J.Olekas pateikė pavyzdį, kai neseniai Seime iškelta iniciatyva ilginti pradinio mokymosi laiką iki 6-erių metų. "Galima apie tai diskutuoti, bet kai tokios iniciatyvos kyla baigiantis kadencijai, o jei kita valdžia ateis su dar kitokia vizija, vėl bus tik daug sumaišties. Mūsų bėda, kad mes nesusėdame su mokytojais, švietimo specialistais, profesinių sąjungų nariais, aukštųjų mokyklų pedagogais ir nesitariame. Viskas daroma direktyvomis, nurodymais", – aiškino J.Olekas. Konferencijoje akcentuota, kad būtina užtikrinti ir orius atlyginimus dėstytojams bei mokytojams. "Tik tada turėsime gerus rezultatus", – pabrėžė J.Olekas.

Konferencijoje akcentuota, kad švietimas visoje Europoje turi daug iššūkių, todėl ir mes negalime trypčioti, eksperimentuoti su aklai be diskusijų priimamais įstatymais. Juk būtent dabar mokyklose ugdomam jaunimui reikės spręsti klimato kaitos, besitraukiančios dėl robotizacijos darbo rinkos, ekonominių išteklių, maisto aprūpinimo gausėjančioje žmonijos populiacijoje ir kitas problemas.