Sugrįžo į Kauną
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų įvairovę papildė patai – primatų rūšis, čia laikyta prieš tris dešimtmečius. Patai yra atvirų Afrikos vietovių gyventojai. Iš kitų primatų jie išsiskiria savo gyvenimo būdu ir greičiu. Patai laikomi greičiausiais pasaulio primatais – bėgdami gali pasiekti net 55 km/val. greitį.
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Lietuvos zoologijos sode pristatyti patai
Iš Rygos zoologijos sodo į Kauną atvyko keturios skirtingo amžiaus patelės: Čiara, Una, Lyra ir Nara. Dabar beždžionėlės tyrinėja naują gyvenamąją vietą, susipažįsta su aplinka, kvapais ir prižiūrėtojais.
„Tai mums nauja patirtis, nors patai Lietuvos zoologijos sode gyveno prieš kelis dešimtmečius. Tad tai, galima sakyti, patų sugrįžimas. Patelės tyrinėja, domisi aplinka. Kol kas sunku daugiau pasakyti apie jų charakterį, nes jos dar aiškinasi tarpusavio santykius ir varžosi, kuri visoms vadovaus. Panašu, kad vadovaus jaunėlės. Čiara – vyriausioji patelė – laikosi labiau nuošalyje. Ji yra tikra mama, kuri iš šalies visas stebi“, – apie naujas gyventojas pasakojo Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų priežiūros specialistė Diana Preišegalavičienė.
„Kauno dienos“ vaizdo įrašas
„Pastebėjome, kad kyla konfliktų, todėl stengiamės pašarą išdėlioti skirtinguose kampuose, kad jos daugiau laiko praleistų jo ieškodamos ir kartu išvengtų tarpusavio trinties“, – pridūrė Lietuvos zoologijos sodo apatinės teritorijos dalies vadovė Rasa Mikuličienė.
Pastebėjome, kad kyla konfliktų.
Tylios žemės beždžionės
Šie primatai vadinami žemės beždžionėmis, nes aukštai nelaipioja ir daugiausia gyvena lygumose, netoli vandens. Atvirose vietovėse jie gali pasiekti didelį greitį.
Patai iš kitų primatų išsiskiria ne tik greičiu, bet ir išgyvenimo strategija. Paprastai grupėje būna vos vienas patinas, kuris atlieka sargo funkciją. Pamatęs plėšrūnus, jis įspėja pateles, o šios išsislapsto ir tyli. Kitos savanos beždžionių rūšys elgiasi priešingai – triukšmaudamos bando atbaidyti priešus.
„Mes jas šeriame tuo pačiu pašaru, kuriuo jos buvo šeriamos Rygos zoologijos sode. Duodame vaisių, daržovių, vabzdžių. Taip pat turime specialų priedą, imituojantį akacijų dervą, kurią patai renka gamtoje ir kurioje randa įklimpusių vabzdžių. Pas mus lankytojai galės stebėti patus pro stiklą ir lauko voljere. Kol dar geras oras, šios beždžionės tikrai išeina į lauką. Jos gali būti lauke ir esant žemesnei temperatūrai, tačiau visada turi turėti galimybę patekti į šiltas patalpas“, – kalbėjo R. Mikuličienė.
Patų paplitimas
Patai (Erythrocebus patas) laukinėje gamtoje aptinkami tik tropinėje Afrikoje. Jų gyvenamosios teritorijos driekiasi per Sahelio ir Sudano regionus – į pietus nuo Sacharos ir į šiaurę nuo pusiaujo atogrąžų miškų. Vakarinė arealo dalis siekia Senegalą, o rytinė – Sudaną, Pietų Sudaną, Etiopiją, Ugandą, Keniją ir kitas Rytų Afrikos teritorijas.
Jie dažniausiai gyvena sausose savanose, krūmynuose ir kitose atvirose vietovėse. Patai gerai prisitaikę prie sausringų sąlygų ir geba išgyventi net prie pietinio Sacharos dykumos pakraščio.
„Patų priešai gamtoje yra didžiosios katės, hienos, plėšrūs ropliai, tarp jų – krokodilai, ir, žinoma, žmogus. Šie primatai nyksta dėl buveinių naikinimo ir brakonieriavimo. Kai kuriose Afrikos vietovėse jie medžiojami maistui. Be to, patai kartais įsisuka į pasėlių laukus, todėl ūkininkai juos tiesiog šaudo“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojai.
Per pastaruosius 30 metų dėl buveinių nykimo, brakonieriavimo ir nelegalios prekybos šių primatų populiacija sumažėjo daugiau nei 20 proc. Patai įtraukti į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos programą, pagal kurią koordinuojamas jų veisimas, siekiant išsaugoti genetiškai sveiką populiaciją ir prisidėti prie ilgalaikės rūšies apsaugos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)