- Edita Šileikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
-
Suglumino situacija: Savanorių prospekte ženklų pristatė ant kiekvieno kampo
Savanorių prospekte įrengus naują dviračių taką visoje atkarpoje atsirado ir įspėjamieji ženklai, skirti vairuotojams pastebėti dviratininkus. Tačiau kauniečiai stebisi, kad ženklai pastatyti net ir ten, kur iš kiemo išvažiuoja vos vienas kitas automobilis.
Ženklų gausa
Portalo kauno.diena.lt redakciją pasiekė kauniečių nuomonė dėl įspėjamųjų kelio ženklų „Dviratininkas“. Šie ženklai naujai pastatyti Savanorių prospekto pusėje, kur visai neseniai įrengtas dviračių takas. Miestiečiai atkreipė dėmesį į tai, jog ženklai sudėti ant kiekvieno išvažiavimo iš kiemo. Vietomis yra didelė ženklų koncentracija. Be to, tokie ženklai įspės vos kelis vairuotojus, todėl kauniečiai įsitikinę, kad tokia įspėjimų gaus yra perteklinė.
„Neprivažiavus Geležinio vilko gatvės yra tokia įspėjamųjų ženklų zona. Ten ant šaligatvio gal kokie penki vienoje vietoje sustatyti, visai šalia vienas kito. Keista, kad ženklus sudėjo net ir prie tų išvažiavimų iš kiemų, kuriais naudojasi keli privačių namų gyventojai. Be to, juk išvažiuojant iš kiemo tikrai nebūna didelio greičio, nes reikia kirsti šaligatvį, kuriuo gali eiti žmonės, tad tai, kad įrengė dviračių taką, automobilių greitis vis tiek nepadidėjo, tad nemanau, jog tiek ženklų reikia. Galėjo nebent prie normalių išvažiavimų sudėti, kuri tikrai didesnis automobilių srautas važiuoja“, – savo nuomonę išsakė Judita.
Ji tikino, kad įspėjamieji ženklai padaryti įprasto dydžio, nors tokioje vietoje estetiškiau atrodytų mažesni. Anot jos, mažesni kelio ženklai daug kur sudėlioti ir niekam nekliūna.
Pagal taisykles
Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, ar minėtoje vietoje nėra per daug įspėjamųjų ženklų ir ar nevertėjo jų palikti ten, kur yra didelis automobilių srautas. Specialistai aiškino, kad toks dviračių tako žymėjimas numatytas Kelių eismo taisyklėse (KET).
Galėjo nebent prie normalių išvažiavimų sudėti, kuri tikrai didesnis automobilių srautas važiuoja.
„Kai buvo rengiamas techninis projektas, buvo išduotos sąlygos, suderintos su Transporto ir eismo organizavimo skyriumi. Pagal KET, prie kiekvieno įvažiavimo turi būti įrengtas toks ženklas, jei įvaža kerta dviračių taką. Ženklas įspėja, kad gali važiuoti dviratininkas, tad automobilio vairuotojas turi sustoti ir įsitikinti, ar nėra dviračių. Pėsčiasis lėčiau juda ir gali sustoti bei praleisti automobilį“, – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Inga Bendokienė.
Anot jos, dėl įspėjamųjų ženklų būtinybės pasisakė ir dviratininkų bendruomenė. Visi laikėsi pozicijos, kad nesvarbu, kiek automobilių naudojasi įvaža, kuri kerta dviračių taką, įspėjamasis kelio ženklas privalo būti.
„Ar iš kiemo išvažiuoja vienas, ar dešimt automobilių, yra visai nesvarbu, nes visi turi praleisti dviratininkus. KET galioja visiems, tad mes tikrai negalėjome kažkur įrengti, kažkur palikti išvažiavimus be ženklų. Tuo labiau, kad pats projektas buvo patvirtintas su ženklais. Be jų mes net negalėtumėme projekto priduoti“, – toliau aiškino specialistė.
Ji tikino, kad mažesnių ženklų nebuvo galima įrengti, nes įspėjamieji ženklai turi būti įprasto dydžio. Kiek sumažintus kelio ženklus galima statyti tik paprastesnius, kitos kategorijos, tokius kaip „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje5
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu108
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais4
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...