Šokiruojantis medikų aplaidumas: ligonis lovoje apipuvo

Vilkijos medikai ir žmonių gerumas išgelbėjo šakiškio gyvybę. Šakių ligoninėje gydytas Audrius Paulauskas dėl medikų nepriežiūros vos išvengė mirties. Geradarės pastangomis jis pervežtas gydyti į Vilkijos ligoninę Kauno rajone, kur sėkmingai sveiksta.

Žaizdas pjaustė slaugytojos

Į Šakių ligoninę judėjimo negalią turintis 33 metų A.Paulauskas prieš metus pateko dėl inkstų negalavimų – šlapimtakyje įstrigo iš inkstų pajudėjęs akmuo. Medikai į paciento šlapimtakį įvedė kateterį. Pragulas pakeitė pūliuojančios žaizdos, prasidėjo kraujo užkrėtimas. Nesuteikus tinkamos priežiūros, ant kojų ir sėdmenų atsiradusios opos supūliavo iki pat kaulų.

Vienos Kauno rajono įstaigų socialinė darbuotoja raudondvariškė Nijolė Ambraziūnienė, iš savo sesers sužinojusi apie Šakiuose tėvų kaimynystėje gyvenusio A.Paulausko nelaimę, nuskubėjo į tėviškę. Moteris žinojo, kad Audrius yra našlaitis ir neturi artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti. Tai, ką pamatė Šakių ligoninės Chirurgijos skyriuje, ją šokiravo.

"Vaizdas buvo siaubingas. Jaunas vyras gulėjo pririštas prie lovos. Jis buvo apipuvęs: ant sėdmenų, kojų buvo matyti pūliuojančios žaizdos", – tvirtino N.Ambraziūnienė.

Moterį sukrėtė ir tai, kad, pasak jos, vaikinas buvo nurašytas medikų. "Bendrosios praktikos slaugytojos nuo kaulų pjaustė išpuvimus, nors tai turėtų atlikti chirurgas", – pastebėjo raudondvariškė.

"Jūs neįsivaizduojate, kaip aš kentėjau", – daug vėliau savo geradarei N.Ambraziūnienei užsiminė A.Paulauskas.

Prognozavo greitą mirtį

Raudondvariškė nenuleido rankų ir pustrečio mėnesio Šakių ligoninėje praleidusį jauną vyrą nusprendė perkelti į Kauną. "Išsiveždama merdintį Audrių, jį turėjusio gydyti Šakių ligoninės chirurgo Roberto Skirkevičiaus paklausiau: ar su savo sūnumi jūs būtumėte pasielgęs taip pat? Atsakymo nesulaukiau", – užsiminė moteris.

Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis patvirtino, kad A.Paulausko istorija jam žinoma, bet motyvuodamas tuo, kad nėra gavęs rašytinio paciento sutikimo, atsisakė komentuoti, ar šiam vaikinui buvo suteiktos reikiamos paslaugos.

Kauno rajono savivaldybės gydytojui Romualdui Žekui tarpininkaujant, A.Paulauskas buvo nuvežtas į Respublikinę Kauno ligoninę, kur jam skubiai suteikta pagalba. Ligoninėje atlikti visi reikiami tyrimai, gydytojas chirurgas Artūras Špucis apipjaustė pūliuojančias žaizdas. Įvertinęs paciento būklę, jis užsiminė, kad tokia žaizdų nepriežiūra netrukus galėjo baigtis mirtimi.

"Jei žaizda pūliuoja, neišsivalo, nuodijasi organizmas – vyksta bendra intoksikacija, dėl to žmogus gali mirti. Ligonių su užleistomis žaizdomis – daug. Ar pūliuojančios žaizdos taps mirties priežastimi, priklauso nuo bendros organizmo reakcijos", – sakė A.Špucis.

Svajoja minti dviratį

Tą pačią dieną Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje atsilaisvino vieta, tad sunkios būklės A.Paulauskas iš Kauno pervežtas į Vilkiją. Tinkamai prižiūrimas gydytojų, slaugytojų ir kitų ligoninės darbuotojų, jaunas vyras pradėjo sveikti. Po trijų savaičių jam išimtas kateteris, opos ėmė gyti, Vilkiją pasiekęs visiškai apatiškas A.Paulauskas pradėjo vis dažniau šypsotis, bandyti keltis iš lovos.

"N.Ambraziūnienės pasiaukojimas, mūsų personalo pastangos ir Audriaus noras pasveikti sukūrė stebuklą. Visi džiaugiamės matydami jį besišypsantį", – kalbėjo Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Dainora Kudzinskienė.

Vadovė pripažino, kad iš pradžių A.Paulausko žaizdos sunkiai pasidavė gydomos, jį teko vežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, konsultuotis su jų medikais. D.Kudzinskienė neskubėjo teisti kolegų iš Šakių ligoninės. Ji pabrėžė, kad tokiomis sudėtingomis situacijomis daug kas priklauso nuo ligonio imuninės sistemos.

Nuvykę į Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, A.Paulauską radome pas gretimoje palatoje besigydančias merginas. Vyrukas šypsojosi ir tvirtino, kad pamilo visas ligoninės moteris – ir pacientes, ir medikes. Apie Šakių ligoninėje patirtus išgyvenimus A.Paulauskas nedaugiažodžiavo, tik panarinęs galvą pasakė, kad ten grįžti nenorėtų.

Sunki liga nepalaužė vyro optimizmo ir noro gyventi. Jis mėgina judėti pats, važinėja neįgaliojo vežimėliu, valgo, nusiskuta barzdą. Nors medikai nedrįsta tvirtinti, kad Audrius galės vaikščioti, bet jis pats tuo tiki ir svajoja kada nors vėl minti dviratį.

Savo poelgio nesureikšmina

N.Ambraziūnienė iš savo kuklaus atlyginimo A.Paulauskui nupirko vaizdo leistuvą, mobilųjį telefoną. "Dabar jis filmuoja savo užgijusias žaizdas ir atsiunčia man", – pasakojo moteris. Savo globotiniui ji atveža ne tik sauskelnių, kitų būtiniausių daiktų, bet ir lašinių, pomidorų, kuriuos vyrukas labai mėgsta.

Moteriai netrūksta rūpesčių asmeniniame gyvenime – namuose tenka prižiūrėti du neįgalius artimuosius. Kodėl ryžosi globoti dar ir svetimą žmogų?

"Audrius yra netekęs mamos, neturi juo besirūpinančių artimųjų. Įsivaizduokite, kad tokioje situacijoje atsiduria jūsų sūnus. Ką darytumėte?" – savo poelgio nesureikšmina N.Ambraziūnienė.

Komentaras

Romualdas Žekas
Kauno rajono savivaldybės gydytojas

Opų gydymas yra sudėtingas procesas, todėl džiaugiuosi, kad Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje A.Paulauskui buvo suteikta kvalifikuota pagalba. Maloniai nustebino ir N.Ambraziūnienės pasiaukojimas. Ši moteris – tarsi angelas sargas. Apskritai istorija – puikus pavyzdys visada turėti viltį, kad ir kokia baisi atrodytų situacija.