Skundai dėl bendrijų neslopsta

Bendrija likviduojama

Burtis į bendrijas daugiabučių gyventojus veda noras, kaip įmanoma operatyviau išspręsti kylančias problemas, mažiau sunaudoti energijos išteklių, efektyviau naudoti surenkamas lėšas.

Vis dėlto apstu pavyzdžių, kai bendrijos narių susirinkimai prasideda ir baigiasi tarpusavio rietenomis, ypač pastebėjus didžiulių machinacijų.

A.Juozapavičiaus pr. 7 name yra vos 42 butai, tačiau kaimynų tarpusavio santykiai primena nepasitikėjimo viena kitomis pritvinkusių širšių bendruomenę.

Šiame name veikusi 69-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija buvo įkurta prieš 22 metus. Šiuo metu ji yra likviduojama.

Nepavyksta atgauti dokumentų

Paskutinė pirmininkė Nina Bulatova bendrijai vadovavo dvylika metų. "Žadėjo, kad padarys tvarką", – kalbėjo gyventojai ir vardijo, jų manymu, esamas pirmininkės nuodėmes.

Dalis butų savininkų buvo nepatenkinti, jų nuomone, per dideliu atlyginimu, tekusiu pirmininkei. Kai kurie jos veiksmai vadinami savivale. Nepasitikėjimą žmonėms, kaip jie pasakojo, kėlė ir faktas, kad bendrijos buhalteriu pirmininkė įdarbino buvusį savo sutuoktinį.

"Sakydavome: susimažink atlyginimą. Kreipėmės ir į savivaldybę", – pasakojo viena gyventojų.

Viskas galų gale baigėsi tuo, kad pradėtas bendrijos likvidavimo procesas. Likvidatorius Raimondas Lignugaris šias pareigas bendrijoje eina jau nuo gegužės, bet jam iki šiol nepavyko iš pirmininkės išsireikalauti dalies bendrijos veiklos dokumentų.

"Man perduota tik dalis dokumentų. Yra skolų: bendrija kažkam skolinga, jai irgi kažkas skolingi. Kai perimsiu visus dokumentus, tada suvesiu visus galus", – teigė jis.

"Gerai nors tiek, kad buvo surengtas gyventojų susirinkimas, jie išsirinko administratorių – nors yra, kas administruoja namą", – pastebėjo R.Lignugaris, šiuo metu užsiimantis septynių bendrijų likvidavimu.

Prakalbęs apie minėtos bendrijos likvidavimo priežastis, jis jas apibendrino taip: konfliktas tarp kelių grupių savininkų. Gyventojai nori pokyčių, nes tikisi, kad bus pigiau, geriau.

Gyventojai įsiskolino

N.Bulatova gyventojų norą likviduoti bendriją aiškino tuo, kad taip jie tikisi, jog jiems nebereikės susimokėti susikaupusių skolų bendrijai. Kai kurių gyventojų skolos bendrijai viršija tūkstantį eurų. Jos susikaupė per kelerius metus – tada, kai kai kurie gyventojai ėmė tiesiog nebemokėti mokesčių.

N.Bulatova pasakojo, kad visos bendrijos bėdos prasidėjo tada, kai buvusi N.Bulatovos pirmtakė iššvaistė, gyventojų skaičiavimais, apie 30 tūkst. litų. "Gyventojai bendrijai mokėjo mokesčius, tačiau šie būdavo panaudojami ne daugiabučio reikmėms", – pastebėjo N.Bulatova.

Anot jos, teismas buvusiai pirmininkei jau anksčiau yra priteisęs padengti 18 tūkst. litų trūkumą, tačiau šių pinigų bendrija, jos atstovės teigimu, nesulaukė iki šiol.

Perėmusi bendrijos vairą su didžiulėmis skolomis, N.Bulatova sakė tikėjusi, kad bendromis jėgomis bendrijai pavyks sėkmingai išbristi iš šios sudėtingos situacijos. Tačiau kai kurie gyventojai, apgailestavo N.Bulatova, nesuprato ar nenorėjo suprasti, kad bendrija skolose tebeskendi ne dėl jos kaltės.

Prasidėjo nepasitenkinimas. Kai kurie kaimynai apskritai pradėjo nemokėti jokių mokesčių bendrijai. Šiuo metu, N.Bulatovos skaičiavimu, gyventojai bendrijai skolingi daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Bendrijos įsiskolinimai, anot pašnekovės, yra kiek mažesni, bet irgi įspūdingi.

N.Bulatova teigė, kad jos atlyginimas, gyventojų patvirtintas 2003 m. balandžio 17 d. vykusio susirinkimo metu, buvo 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Buhalteriu prašė būti buvusį sutuoktinį, nes tiesiog nerado kito asmens, sutikusio prisiimti didelės atsakomybės už 0,36 MMA.

Pasiteiravome, kodėl likvidatoriui perdavė tik dalį dokumentų. Buvusi pirmininkė aiškino, kad bendrijos dokumentų yra sukaupusi apie 15 tūkst. lapų ir, prieš juos perduodama, visus turi aprašyti, tai yra sudaryti išsamų jų sąrašą.

Kaip prisibelsti?

Tai, kad ir kitose daugiabučių namų bendrijose netrūksta chaoso, liudija kitų miestų pavyzdžiai.

Pats kadaise išbandęs vieno iš daugiabučių bendrijos pirmininko kėdės minkštumą vilnietis Giedrius Komka pasakojo, kad tapęs eiliniu buto savininku, bergždžiai stengėsi gauti galimybę susipažinti su bendrijos finansiniais rodikliais.