Skaudūs atimtų vaikų istorijų rebusai

Teisinis nihilizmas

Septynių mėnesių prireikė atsakyti, kad tėvai prieš vaikus nesmurtavo. Kretingiškių šeima jau kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už iš jų atimtus vaikus. Septynis mėnesius du nepilnamečiai vaikai praleido atskirti nuo šeimos, kol aiškintasi, ar buvo prieš vaikus naudotas smurtas.

Panašiose situacijose atsidūrusių šeimų išgyvenimus išskyrimo laikotarpiu ir vėlesnes pasekmes šeimos, vaikų ir tėvų santykiams galima tik įsivaizduoti. Dar niekas nesiėmė analizuoti, kaip tokie išskyrimai paveiks tolesnį tų vaikų, kurių tėvai buvo įtarti smurtu prieš juos, gyvenimą. Kokie randai liko vaikų širdelėse, nors įtarimai tėvams nepasitvirtino?

Kaunietės Evelinos istorija atskleidžia ne tik baltas Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimų dėmes, bet ir, anot moters advokato, akivaizdų teisinį nihilizmą. Evelinos sūnui 5-eri, nuo motinos vaikas atskirtas prieš metus. Pusę metų Evelina visai nematė berniuko, dabar jai leidžiama susitikti du kartus per savaitę.

Visuomenė kunkuliuoja ir lyg Temidė ant skirtingų svarstyklių lėkštelių sveria tėvus, iš kurių atimti vaikai, ir globėjus, pas kuriuos  patenka atžalos. Ar išties visiems labiausiai rūpi vaikai?

Nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos pradžios teismai tai skyrė, tai vėl naikino kardomąją priemonę, draudžiančią Evelinai matytis, bendrauti, netgi artintis prie sūnaus. Berniukas buvo paimtas iš darželio pastebėjus mėlynes.

Kadangi šios istorijos ištakos pernykštės, tad vadovautasi anksčiau galiojusiais vaiko teisių apsaugos įstatymais. Taigi situacija klostosi taip: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažamečio sužalojimo, prokurorė skyrė kardomąja priemonę, ir moteris prarado galimybę matytis su vaiku. Šį prokuratūros žingsnį Evelina, padedama advokato, skundė Kauno apylinkės teismui, ir teismas, motyvuodamas tuo, kad prokuroras pats savarankiškai negalėjo skirti tokios kardomosios priemonės, panaikino kaip perteklinę kardomąją priemonę.

Piktnaudžiauja galia?

Tai tik pradžia, nes po šio sprendimo prokuratūra skundė Kauno apylinkės teismo nutartį Kauno apygardos teismui ir pernai gruodį Kauno apygardos teismas grąžino griežtą kardomąją priemonę – Evelinai ir vėl uždraudė matytis, bendrauti ir artintis prie vaiko.

Atėjo terminas, kai Evelinai skirta kardomoji priemonė turėjo būti panaikinta arba pratęsta. Kauno apylinkės teismas ją panaikino. Prokuratūra ir vėl skundė šį sprendimą.

"Ir štai Kauno apygardos teisme prokuroro skundą nagrinėjo teisėja Danutė Giačaitė. Ta pati teisėja jau buvo anksčiau priėmusi sprendimą, kad turi galioti griežtos kardomosios priemonės. Skunde nurodžiau, kad teisėja, kuri jau vieną kartą pasisakė, turėtų nusišalinti siekdama išsaugoti objektyvumą. Teisėja nusprendė nenusišalinti ir vėl priėmė sprendimą taikyti griežtąsias priemones – draudimą Evelinai matyti su sūnumi", – žygius dėstė Evelinos advokatas Ruslanas Mazurovas.

Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad posėdis šiam griežtam teismo sprendimui buvo numatytas dienos popietę, tačiau dar iki pietų jis jau buvo paskelbtas teismų sistemoje. "Kaip galima į sistemą įkelti tai, kas dar nepaskelbta? Šiuo atveju teismas buvo du kartus šališkas. Nutartį teisėja D.Giačaitė paskelbė anksčiau, nei įvyko posėdis, ir sprendė klausimą, nuo kurio turėjo nusišalinti. Čia toks telefoninės teisės apsireiškimas", – pastebėjimais dalijosi R.Mazurovas.

Pozicija išliko

Šiemet balandį situacija keitėsi ir vėl – Evelinai panaikinta kardomoji priemonė, draudžianti artintis, bendrauti su sūnumi. Tačiau iš esmės situacija pasikeitė labai nedaug – tik tuo, kad Evelina po pusės metų visiško nesimatymo su sūnumi gali kartkartėmis su juo susitikti.

"Vaiko vis tiek negrąžino. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, o prokurorė teigė, kad ji neturi įtakos Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimams, tik nueina į jos rengiamus posėdžius", – draudimo vaikui gyventi šeimoje neliko, tačiau vaikas liko globėjos žinioje.

Evelina tikina įvykdžiusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalavimą baigti pozityvios tėvystės kursus, lankytis pas psichologą, socialinės darbuotojos išvados apie šeimą palankios, tačiau tarnybai užkliuvo pavojai – sportuoti skirta medinė sienelė, laiptai, vedantys į antrą namo aukštą, ir dvi namie laisvai lakstančios katės.

Per pasimatymą su sūnumi, Evelina pastebėjo mėlynes ant mažylio kūno. "Man ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas todėl, kad ant vaiko kūno buvo mėlynių. O kai jų atsiranda vaikui gyvenant pas globėją – nieko tokio? Tai ar ne dvigubi standartai?" – sulygino Evelina.

"Vaiko teisių apsaugos tarnyba tokiose situacijose turėtų būti arbitras, žiūrintis vaiko interesų, o šiuo atveju tarnyba gina globėją, bet ne vaiko teises. Vaiko teisė atsidūrė antrame plane", – abejonėmis dalijosi advokatas R.Mazurovas.

Apie dienoraštį

Moters advokatas atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą vertinant šias sudėtinas ir vaikams, ir tėvams situacijas. Pasak R.Mazurovo, ekspertų išvados yra paremtos globėjos apie vaiką rašomu dienoraščiu. "Mes reikalaujame pateikti objektyvius įrodymus, o ne remtis globėjos dienoraščiais. Tylu, jokio atsakymo", – dėsto advokatas. Ir taip – jau metus.

Remiantis Evelinos ir advokato R.Mazurovo žodžiais, globėjos dienoraštis tampa kone svarbiausia medžiaga specialistų išvadoms. Pasak advokato, pirminėse apklausose vaikas nenurodo smurtautojų ir nepatvirtina smurto, tačiau globėjos dienoraštyje esą yra įrašas, kad vaikas eidamas pasakė, jog buvo mušamas, ir nurodė asmenis. Renkami specialistai, tačiau jiems vaikas ir vėl nepatvirtino nė vieno globėjos užfiksuoto žodžio, tačiau specialistai padarė išvadą – esą ketverių vaikas nepatvirtino smurto, siekdamas apsaugoti tėvus.

Dar vienas pavyzdys iš globėjos dienoraščio: esą atvežtas į šeimą vaikas daug valgė. Pasak advokato, ekspertai padarė išvadą, kad vaikas buvo nepakankamai maitinamas, remdamiesi globėjos įrašu, kad vaikas elgėsi kaip dviejų metukų, specialistai suprato, kad vaikas buvo neišsivystęs.

Susigrąžinti vaiką siekianti mama pateikia globėjos 11-mečio sūnaus feisbuko paskyros kopiją. Advokatui užkliuvo, kad tokio amžiaus vaikas naudojasi šiuo socialiniu tinklu, nors jo amžiaus, pagal galiojančias taisykles, per jaunas. Tačiau labiausiai šokiruoja tai, kad globėjos 11-metis sūnus prisistato esantis sekso vergas. "Ir čia niekas neįžvelgia nieko blogo. Atsako, kad savo vaiko priežiūrą moteris vykdo tinkamai ir jai dar skiria globoti kitus vaikus. Neaišku, kaip jai suteikė globėjos statusą. Ar ji tinkama vykdyti tokias pareigas?" – abejonių seriją tęsia R.Mazurovas.

Margas pasaulis

Senas geras posakis, kad gyvenime nėra vien juoda arba vien balta. Įvairių atspalvių yra ir Evelinos gyvenime. Moteris neslepia turinti ne vieną vaiką. Dabar jau 12-metės dvynės esą gyvena su jos pirmuoju vyru. Taip esą juodu nusprendė dėl tuomet jauno moters amžiaus. Su antruoju vyru Evelina sugyveno šiuo metu atimtą sūnų ir dviem metais jaunesnę dukrą. Vyras žuvo. Šiuo metu Evelina gyvena su trečiu vyru, su kuriuo susilaukė dar dviejų vaikučių.

Iš eilės trumpai: ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką vyksta jau metus. Vienintelė įtariamoji – Evelina, tačiau draudimas gyventi su vaiku panaikintas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepriima sprendimo atiduoti motinai vaiko, nes aiškina laukianti teismo sprendimo.

"Realiai yra ribojama vaiko teisė gyventi saugioje aplinkoje su motina. Pažeidžiama šeimos, motinos teisė, o prioritetas suteikiamas globėjos teisei, – dėsto advokatas R.Mazurovas ir kelia klausimą su daugybe klaustukų. – Tikslas? Tūkstančio išmoka už paimtą globoti vaiką? Paimate globoti du vaikus ir gaunate 2 tūkst. eurų".

Šiandien Kauno apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje prokurorė Daiva Brudnienė žurnalistus supažindino šio atvejo ikiteisminiu tyrimu.