Be sutrikimų

Kaune šildymo sezonas baigėsi balandžio 15 d. Jis prasidėjo 2024 m. spalio 14 d. Tiesa, kai kur radiatoriais vis dar keliaus šiluma.

„Pirmiausia radiatoriai nustojo šilti daugiabučiuose namuose. Dėl švietimo ir sveikatos įstaigų bus sprendžiama artimiausiu metu“, – pažymėjo „Kauno energijos“ marketingo ir komunikacijos vadovas Šarūnas Bulota.

Jis nurodė, kad šis šildymo sezonas buvo visai geras, be didesnių tiekimo sutrikimų. „Miesto šiluma daugiau nei 125 tūkst. vartotojų 450 km ilgio vamzdynais buvo tiekiama patikimai ir sklandžiai už konkurencingą kainą“, – nurodė Š. Bulota.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors žiema atrodė labai šilta, vidutinė šio sezono temperatūra (neįskaitant balandžio) siekė apie 3,1 laipsnio, o ankstesnių dviejų šildymo sezonų vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio. „Taigi, skirtumas siekia tik apie pusę laipsnio“, – pridūrė „Kauno energijos“ atstovas.

Trasa: šiemet planuojama atnaujinti apie 13 km šilumos vamzdynų. Vilmanto Raupelio nuotr

Laukia nauji darbai

Siekiant, kad kitas šildymo sezonas taip pat būtų sklandus, dabar suplanuota nemažai darbų, patikrinimų, remontų.

„Kaip ir kasmet, šildymo sezonui artėjant į pabaigą, pradėti pasiruošimo darbai labiausiai nusidėvėjusiems miesto šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti. Kaune jau atnaujinta beveik 80 proc. magistralinių tinklų, tačiau mieste dar yra nemažai 50 metų ir senesnių vamzdynų, kuriuos būtina keisti siekiant, kad šiluma būtų tiekiama patikimai ir efektyviai.

Šiemet didžiausi rekonstrukcijos darbai bus vykdomi Karaliaus Mindaugo prospekte. Vieni seniausių – 1968–1970 m. – miesto vamzdynų bus keičiami atkarpoje nuo S. Daukanto pėsčiųjų tilto iki šilumos kameros, esančios tarp D. Poškos ir J. Gruodžio gatvių. Rekonstruojamos trasos ilgis – apie 1 km. Dalis darbų vyks gyvenamųjų namų kiemuose“, – dėstė Š. Bulota.

„Kauno energija“ miesto šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijas taip vykdys ir Aleksoto (Europos pr.), Dainavos (Partizanų g.), Eigulių (Geležinio Vilko g., V. Landsbergio-Žemkalnio g.), Petrašiūnų (Sandraugos g.), Šilainių (Baltų pr.), Žaliakalnio (K. Genio g., Tvirtovės al.) seniūnijose, Akademijos miestelyje esančioje Universiteto g.

Be to, tinklo plėtra planuojama Aleksoto (Europos pr.) ir Petrašiūnų (Ateities pl.) seniūnijose, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.

Iš viso bus rekonstruota ir nutiesta naujų apie 13 km vamzdynų. Investicijos sieks daugiau nei 5,6 mln. eurų.

Prieš pradedant vamzdynų rekonstrukcijas, bus atliekami šilumos tinklo hidrauliniai bandymai. Iki rugpjūčio pabaigos bus patikrintas visas 450 km ilgio tinklas.

„Hidraulinių miesto šilumos tinklo bandymų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, siekiant aptikti defektus, todėl pastatams laikinai stabdomas termofikacinio vandens, kuris naudojamas karštam vandeniui ruošti, tiekimas“, – informavo Š. Bulota.

Kada konkrečiame gyvenamajame name nebus karšto vandens, kauniečiai gali pasitikrinti „Kauno energijos“ interneto puslapyje, įvedę savo adresą.

Energijos kainos

Nors vidutinė oro temperatūra šiemet buvo panaši kaip ir ankstesnį sezoną, tačiau vartotojai pastebėjo, kad šiemet teko mokėti brangiau. „Kauno energijos“ atstovas paaiškino detaliau, kas įeina į šilumos kainą.

„Šilumos kainos Kaune yra konkurencingos. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje šį šildymo sezoną buvo apie 7,5 ct/kWh, tokia ji buvo ir Kaune. Nedideliam šilumos kainos pokyčiui šį sezoną, palyginti su praėjusiu sezonu, kai vidutinė sezono šilumos kaina Kaune siekė apie 6,5 ct/kWh, didžiausios įtakos turėjo sugrąžintas 9 proc.

PVM tarifas (iki tol du šildymo sezonus taikytas nulinis tarifas) ir į pastoviąją šilumos kainos dedamąją Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtinimu įtrauktos 2019–2022 m. investicijos, kurių didžioji dalis buvo skirta nusidėvėjusiems ir nesaugiems šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti“, – aiškino Š. Bulota.

Jis pridūrė, kad jei nenutiks kokia nenugalima jėga (force majeure), esminių prielaidų, kad šilumos kaina galėtų žymiai didėti, nėra.

„Kainų svyravimai galimi dėl kas mėnesį perskaičiuojamos šilumos kainos kintamosios dedamosios. Ją sudaro šilumai gaminti reikalingos elektros, kuro kainos ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų aukcione perkamos šilumos kaina. Ši kintamoji dalis sudaro apie 60–80 proc. galutinės šilumos kainos. Įtakos galutinei šilumos kainai turi kas metus perskaičiuojama pastovioji šilumos kainos dedamoji“, – aiškino „Kauno energijos“ marketingo ir komunikacijos vadovas.