Seniūnijų gyvenimas per pandemiją: skundai, netylantys telefonai ir jaučiamas nerimas

Dirba kitaip

Visos Kauno seniūnijos tęsia darbą jau pavasario karantino pakoreguotu ritmu. Prieš ateidami į seniūnijas, gyventojai raginami registruotis iš anksto ir atvykti tiksliai paskirtu laiku. Taip  siekiama išvengti būriavimosi seniūnijų patalpose. Vis dėlto nemažai paslaugų miestiečiams persikėlė į elektroninę erdvę.

Tokius rūpesčius kaip deklaravimas, seniūnijų darbuotojai padeda gyventojams atlikti patiems internetu, o susidūrusiems su sunkumais, teikia konsultacijas telefonu. Deklaravimas – visų seniūnijų atstovų minimas rūpestis, tačiau ne problema.

"Kaip tik dabar važiuoju pažiūrėti nuvirtusio medžio", – telefonu "Kauno dienai" raportavo Aleksoto seniūnijos vyr. specialistas, einantis seniūno pareigas, Vytautas Narkevičius. Nors daugelis seniūnijų teikiamų paslaugų persikėlė į virtualiąją erdvę, yra darbų, kurių virtualiai niekaip nepadarysi.

"Žmonės skambina ir informuoja – tai medis nuvirto ir kelią užtvėrė, tai kokios šakos nulūžo. Reikia važiuoti ir žiūrėti, paskui darbininkams nurodyti, ką padaryti. Taip ir gyvename", – riedėdamas automobiliu pasakojo V.Narkevičius, kartu stebėdamas, ar Aleksoto žmonės tvarkingai nešioja kaukes. Pažeidėjų pasitaiko kaip ir visur.

Skundai dėl triukšmo

Seniūnijos, kuriose dominuoja daugiabučiai namai – Dainavos, Šilainių, Eigulių, centro darbuotojai išskiria pasikeitusius žmonių gyvenimo ir darbo ypatumus. Su tuo susiję ir įvairūs skundai – vieni nuotoliniu būdu dirba, kiti dėl karantino paveikto sumažėjusio darbo krūvio namuose tvarkosi, remontuojasi, tuo sukeldami nepatogumų dirbantiems kaimynams.

"Jei seniau per savaitę sulaukdavome kokių penkių nusiskundimų dėl triukšmo, dabar panašiai tiek sulaukiame kasdien. Žinote, nemažai žmonių dirba nuotoliniu būdu, kiti dėl karantino gal nedirba ar mažiau dirba, nutaria pasiremontuoti, o dirbančiam tai trukdo. Su vienais keliančiais triukšmą pakanka gražiai pasikalbėti ir nusiskundimų daugiau nebūna, su kitais tenka ir elgtis griežčiau", – pastebi Dainavos seniūnijos vyr. specialistė, einanti seniūno pareigas, Violeta Baltutienė.

Iš dalies didesnis gyventojų buvimas namuose turi ir gerąją pusę – žmonės tampa visuomeniškesni, pastabesni. Kažkas ant žaliosios vejos paliko automobilį – tuoj skambutis į seniūniją. Namą renovuojanti įmonė užgriozdino pravažas – skambutis į seniūniją.

Kauno seniūnijų seniūnai sako, kad gyventojai dabar skambina dėl visko – kompensavimo už šildymą, karštosios linijos telefono ar tiesiog pasikalbėti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kauno seniūnai pastebi tendenciją, kad neskubius reikalus gyventojai linkę atidėti ramesniems laikams. Žmonės konsultuojasi ir tai, ką gali, tvarkosi internetu.

Žaliakalnio seniūnija pastebi kiekvieno rudens rūpestį sugrėbtų lapų išvežimą. Panašiais rūpesčiais rudenį gyveno ir žalia Dainavos seniūnija. "Gerai, kad atšalo, pasnigo, tai nebesimato tų lapų, nes kitaip dar skambintų ir skambintų", – juokėsi Dainavos seniūnė.

Specifiniai klausimai

Karantinas neleidžia poilsiauti seniūnijų darbuotojams, nes gyventojai kreipiasi dėl socialinės paramos, šildymo kompensacijų, dėl pašalpų, socialinių išmokų vaikams, vienkartinių pašalpų skyrimo sunkių ligų atveju. Pateikiami prašymai socialiniam būstui gauti.

"Taip pat susidūrėme su pensijų atsiėmimo klausimais. Kadangi socialinės globos įstaigos nebeįleidžia pensijas dalijančių asmenų į savo patalpas, todėl kreipiasi į seniūniją dėl įgaliojimų senatvės pensijoms atsiimti, – pandemijos ir karantino pasėtą rūpestį išskyrė Vilijampolės seniūnas Vygaudas Aloyzas Stundžia.

Šilainių seniūnas Virginijus Naruševičius mini ir pasitaikančius gyventojų prašymus dėl transporto. "Nuvežti į patikros vietą, galimybė aprūpinti maistu ir medikamentais, laiptinių valymas ir dezinfekavimas. Atlikti seniūnijos deleguojamas funkcijas dėl statinių naudojimo priežiūros, nagrinėti skundus ir kiti", – gyventojų prašymus bėrė Šilainių seniūnas.

"Tačiau yra ir gerų akimirkų – šildymo kompensacijas galima prasitęsti telefonu, nereikia eiti į seniūniją, kuo senjorai yra patenkinti", – pozityvą neramiu laiku išskyrė miesto pakraščio – Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko.

Skambučių bumas

Seniūnijų darbuotojai mini nuolatinį telefonų skambėjimą. Jiems tenka atlikti ne tik priskirtas funkcijas, bet ir dirbti beveik kaip informacinei tarnybai. "Žmonės klausia karštosios linijos telefono numerio dėl COVID-19 testo, kaip nuvažiuoti į punktą, nes tiesioginio susisiekimo nėra iš seniūnijos teritorijos. Klausia, ar bus galima atsiimti maisto davinius, nes yra karantinas", – pastebi Panemunės seniūnijos vyr. specialistė, einanti seniūno pareigas, Loreta Knėpienė.

Padidėjusį skambučių srautą minėjo ir kitų seniūnijų darbuotojai. "Pandemijos metu į seniūniją telefonu dažniau tiesiog skambina pasikalbėti jiems rūpimais klausimais. Seniūnijos darbuotojai dažnai atlieka konsultacijas įvairiais buitiniais, gyvenimiškais klausimais, dalija įvairius patarimus, kaip spręsti iškilusias gyvenimiškas problemas", – pasakojo Žaliakalnio seniūnijos vyr. specialistė, einanti seniūno pareigas, Daiva Sabiničienė.

Pandemijos metu į seniūniją telefonu dažniau tiesiog skambina pasikalbėti jiems rūpimais klausimais.

Dar vienas seniūnijų rūpestis – vieniši ir senyvo amžiaus žmonės. Seniūnijos yra sudariusios senjorų, kuriems reikia pagalbos, sąrašus. "Yra rizika, kad tie vieniši, senyvo amžiau žmonės gali likti užribyje, tačiau stengiamės sužinoti, raginame pranešti, jei tokius pastebi", – neabejingais būti ragina Eigulių seniūnas Egidijus Pečiulionis

Seniūnai džiaugiasi, kad kartais patys žmonės pasisako apie rūpesčius ir kreipiasi pagalbos. "Atsirado prašymai dėl pagalbos namuose ir pagalbos maistu", – karantino lemtus specifinius prašymus išskyrė Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė.

Ir dar. Visų seniūnijų seniūnai sako, kad jaučiamas emocinis ir psichologinis žmonių jautrumas, nerimas. Vyresnio amžiaus gyventojų – vienišumo jausmas, jaunesnių seniūnijos gyventojų – nerimas dėl ateities, darbo ir medicininių paslaugų teikimo sutrikimo.