Per savaitę – net šeši po klinikinės mirties atgaivinti kauniečiai: svarbu laiku suspėti

Išgelbėjimo tikimybė padvigubėja

Tačiau niekur nedingo ir kitomis ligomis sergantys ar traumas patiriantys pacientai. Itin didelio susikaupimo ir greitos reakcijos reikia tais atvejais, kai žmogus patiria klinikinę mirtį.

„Ištikus staigiai mirčiai, per pirmąsias minutes pradėjus pradinio gaivinimo veiksmus – išgelbėjimo tikimybė padidėja dvigubai“, – akcentuoja Kauno miesto GMP atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Praėjusią savaitę Kauno GMP dispečerinė užregistravo dvylika atvejų, kai pacientus mieste ištiko klinikinė mirtis ir jie buvo gaivinti. „Tai atvejai, kai reikėjo susikaupimo, skubėjimo, daug jėgų ir intensyvaus darbo“, – GMP feisbuko puslapyje rašė atstovai.

Pavyko atgaivinti net šešis žmones. Į minėtus dvylika gaivinimų vyko 17 GMP brigadų, dalyvavo devyni dispečeriai. Penki gaivinimai buvo atlikti viešose vietose.

Nuo ko priklauso?

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Kauno GMP pamainos vyresniąja gydytoja, ši sakė, kad staigios mirties atvejų kiekvieną savaitę būna nemažai.

Tai atvejai, kai reikėjo susikaupimo, skubėjimo, daug jėgų ir intensyvaus darbo.

Praėjusi savaitė ypatinga tuo, kad buvo daug atgaivintų žmonių. „Šaunuoliai“ – kolegas ir greitai sureagavusius aplinkinius, nuo ko priklauso gaivinimo sėkmė, gyrė gydytoja.

„Atgaivinti pacientai su atkurtu širdies ritmu nuvežti į reanimaciją. Aišku, tie žmonės paskiau ne visi išlieka. Visokių atvejų pasitaiko. Bet šeši atgaivinti iš dvylikos tai yra labai daug“, – kalbėjo medikė. 

Anot jos, gaivinimo sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių ir aplinkybių: kokia staigios mirties priežastis, ar žmogui sukniubus šalia buvo kitų žmonių, ar šie iš karto ėmėsi gaivinti, kaip greitai iškviesti medikai.

„Jei staigi mirtis ištinka dėl skilvelių virpėjimo (tokiu atveju būtina kuo greičiau atlikti defibriliaciją), ypatingai svarbu, ar iki GMP atvykimo aplinkiniai pasinaudojo defibriliatoriumi, jei jis yra netoliese“, – nurodo GMP atstovai.

„Gavę iškvietimą, kad žmogus nekvėpuoja, siunčiame arčiausiai esančią bet kurią brigadą, o iš paskos siunčiame reanimobilį. Būna, kad spėjame atvykti ir per penkias minutes, priklausomai nuo to, kur nutiko nelaimė“, – pasakojo gydytoja.

Po kelių minučių atvyksta ir reanimobilis, kol jis važiuoja atvykusi brigada pradeda arba perima reanimavimą, jeigu žmogų gaivinti buvo ėmęsi aplinkiniai.

123rf.com nuotr.

Neaplenkia ir sveikai besijaučiančių

Medikams dar esant pakeliui dispečeris įvykio vietoje esančius žmones nuramina ir pradeda aiškina, kaip gaivinti, ką daryti, kokiu greičiu daryti žingsnis po žingsnio.

„Jeigu namiškiai arba kiti vietoje esantys žmonės vykdo dispečerio nurodymus arba pats žmogus supranta, žino, kaip gaivinti, tokios reanimacijos būna efektyvesnės. Labai svarbus laiko faktorius“, – kalbėjo medikė.

Būna, kad nebeįmanoma atgaivinti, kad ir kokia greita ir profesionali būtų suteikta pagalba.

Apžvelgdama sėkmingo gaivinimo atvejus, gydytoja teigėm kad tiems žmonėms tiesiog pasisekė, kad jie sukniubo tose vietose, kur aplink buvo žmonių ir tokių žmonių, kurie greitai ėmėsi veiksmų. „Dar svarbu ir tai, keliomis ir kokiomis ligomis žmogus serga. Būna, kad nebeįmanoma atgaivinti, kad ir kokia greita ir profesionali būtų suteikta pagalba“, – dėstė GMP darbuotoja.

Ji negalėjo atsakyti, dėl kokių konkrečiai priežasčių minimus dvylika žmonių praėjusią savaitę ištiko klinikinė mirtis. Tikėtina, kad taip nutiko dėl jų lėtinių ligų.

„Bet žinokit ypač vyrai miršta – pati tą parą dirbau, kai buvo trys atgaivinti – visi jie buvo vyrai tarp 51-63 metų amžiaus. Tik vienas jų turėjo lėtinę ligą. Kiti du anksčiau nusiskundimų, simptomų nejautė. Tai buvo staigios mirtys. Nukrito ir viskas. Dažnas atvejis, kad iki tol žmogui nebūna nustatyta jokių ligų. Dažniausiai taip pasiveja miokardo infarktas. Žmogus dar būna pačiame jėgų žydėjime“, – sakė medikė.