Sąskaitos už šildymą gyventojams sukėlė šoką: juk dar net tikros žiemos nebuvo!

Viltys buvo pagrįstos

„Lietuviškos pensijos ir dabartinės šildymo kainos – tikra tragedija“, – sakė sąskaitą už nedidelio buto šildymą ant stalo pasidėjusi kaunietė Rima Pangonienė.

Jai pritarė kaimynė Birutė Mickevičienė, taip pat neseniai sulaukusi pranešimo iš šilumos tiekėjų.

Žemuosiuose Šančiuose esančių naujų butų savininkių apmaudą didino nuvilti lūkesčiai, juolab kad jie buvo paremti ne abstrakčiomis viltimis, bet ekonominio pobūdžio argumentais.

„Įsigydama naujame name esantį nediduką butą tikėjausi, kad tai ekonomiškas sprendimas, kuris padės sumažinti sąskaitas už šildymą. Labai džiaugiausi, kad yra vietinė katilinė ir tikėjau, kad dujos bus naudojamos racionaliai. Bet dabar išėjo taip, lyg būčiau nusipirkusi ne mažą butą, bet namą“, – apgailestavo R.Pangonienė.

R.Pangonienė sąskaitas už šildymą vadina tragiškomis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anot B.Mickevičienės, pamačius sąskaitą už šildymą, jai pakilo kraujospūdis.

„Už gruodį sulaukiau 151 eurų sąskaitos. Čia be elektros ir šalto vandens sunaudojimo. Taigi už viską mokėsiu apie 200 eurų. Gyvenu viena, o mano buto plotas – tik 36 kv. m. Iš karto nuvažiavau į mūsų namo šildymo sistemą prižiūrinčią „Santermitą“ aiškintis. Jie man neturėjo, ką pasakyti. Sakau, infarktą sukelsite – mažas butas, ir tokios sąskaitos. Juk dar net tikros žiemos nebuvo. Tai kas tuomet laukia ateityje?“ – nerimavo B.Mickevičienė.

Sakau, infarktą sukelsite – mažas butas, ir tokios sąskaitos. Juk dar net tikros žiemos nebuvo. Tai kas tuomet laukia ateityje?

Šiluma nebedžiugina

Panašaus dydžio, kaip ir kaimynės B.Mickevičienės, bute gyvenanti R.Pangonienė tvirtino, kad šildymą įsijungia retai ir tik trumpam.

„Šildymą įjungiu valandai, ilgiausiai – pusantros. Ir visą dieną būna šilta. Jei laikyčiau įjungusi pusę dienos, turbūt kelių pensijų neužtektų“, – svarstė R.Pangonienė.

B.Mickevičienės bute – vidutinė temperatūra, apie 25 °C šilumos.

„Namas tikrai labai šiltas, ryte valandą ar pusantros pasišildai, ir to užtenka. Dabar šildymą esu nustačiusi ant minimalios padalos, bet bute šilta. Tačiau kai gauni tokias sąskaitas, šiluma nebedžiugina“, – apgailestavo B.Mickevičienė.

B.Mickevičienė sakė, kad butas geras, bet sąskaitos už šildymą – baisios. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Skirtumai – dideli

Abi moterys atkreipė dėmesį, kad kai kurie panašaus dydžio butuose gyvenantys kaimynai sulaukia kur kas mažesnių sąskaitų.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino vieno iš butų savininkas Arūnas.

„Kaip tik šiandien apmokėjau sąskaitą – už šildymą buvo 55 eurai. Mano buto plotas – apie 37 kv. m. Patalpos – tikrai šiltos. Tiesa, šildome nedaug, kai išvažiuojame, nustatome minimalų šildymo intensyvumą“, – sakė pašnekovas.

Jis tvirtino neįsivaizduojantis, kodėl panašaus ploto butų šildymo sąskaitos skiriasi kone trigubai.

„Kaip ir visi, dažnai girdžiu kalbų, kad iš katilinės į butus tiekiant šilumą per mėnesį susidaro dideli dujų nuostoliai. Žmonės svarsto, kad sąskaitas už nuostolius galbūt išdalija butų savininkams. Tikrai nežinau, ar tai yra teisybė“, – sakė Arūnas.

Anot jo, už šildymą pateikiamos sąskaitos yra gana painios, nesuprantamos.

„Sunku suvesti galus, neaišku, kiek sunaudojame ir už kiek mokame, nes „Santermita“ priskaičiuoja ir nuostolius“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Kai kurie pašnekovai tvirtino neva girdėję, kad per mėnesį name susidaro 2 tūkst. eurų sumą viršijantys dujų nuostoliai.

Sąskaitos už šildymą gyventojams sukėlė daug klausimų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šildo tuščius butus

Dar viena name plačiai aptarinėjama tema – keli iki šiol neapgyvendinti dideli butai.

„Mūsų žiniomis, tie butai šildomi, ir šilumos jiems negailima. Ten, kaip mes sakome, yra tikras Taškentas. Tai galbūt ir tų butų šildymo sąskaitos paskirstomos kitiems? Tie butai, atrodo, priklauso šį namą stačiusios bendrovės „Senekta“ vadovui Eugenijui Kovalkovui“, – sakė pavardės prašęs neviešinti pašnekovas (jo tapatybė redakcijai žinoma).

Kai kurie butų savininkai pasakojo, kad, perkant butus, jų buvo paprašyta sumokėti dalį už šildymą kažkieno nesumokėtos sumos – bendra suma buvo 150 eurų.

„Sumokėjome, bet pinigų iki šiol dar nesulaukėme“, – tvirtino dviejų nedidelių butų savininkai.

Painiava dėl statuso

Namą Žemuosiuose Šančiuose stačiusios bendrovės „Senekta“ vadovas E.Kovalkovas pabrėžė, kad tai buvo kapitalinė seno namo rekonstrukcija. Atnaujintas 23 butų pastatas pradėtas eksploatuoti prieš kelerius metus.

E.Kovalkovas patvirtino, kad keli asmenys, pirkdami butus, sumokėjo dalį už šildymą tuo metu buvusios skolos. Jis tikino, esą jie bet kada gali susigrąžinti pinigus.

„Tegul kreipiasi į mane. Kiek bendravome, sakė, kad viskas gerai“, – kalbėjo E.Kovalkovas.

Išgirdęs apie gyventojų nuogąstavimus, kad galbūt jiems tenka mokėti už name esančių dviejų tuščių butų šildymą ir tai gerokai padidina jų asmenines sąskaitas, E.Kovalkovas patikino, jog tokie įtarimai neturi pagrindo.

„Už negyvenamų butų šildymą daugiabučio gyventojams tikrai nereikia mokėti. Tie butai yra įmonės, tai mes ir susimokame. Sąskaitų už šildymą padidėjimo priežastis yra pabrangusios dujos. Be to, „Santermita“ man sakė, kad namas buvo šildomas kaip komercinis objektas ir tai galėjo padidinti kainas. Kiek žinau, dabar „Santermita“ derinasi su dujų tiekėjais, kad namui būtų suteiktas gyvenamojo objekto statusas. Išėjo taip, kad pastatas tapo namų valda, o dujos tekėjo kaip į komercinės veiklos objektą“, – apie miglotą situaciją aiškino E.Kovalkovas.

Paprašytas pakomentuoti gyventojų įtarimus, kad dujų nuostoliai galbūt susidaro dėl nekokybiškų dujų tiekimo trasų, E.Kovalkovas svarstė, kad daugiausia nuostolių gali turėti viena iš laiptinių.

„Yra šilumos trasos. Jos visos eina iš katilinės į pirmą ir antrą laiptines. Iki pirmos laiptinės susidaro gana ilgas atstumas. Gal dėl to atsiranda nuostolių“, – sakė E.Kovalkovas.

Labai džiaugiausi, kad yra vietinė katilinė ir tikėjau, kad dujos bus  naudojamos racionaliai. Bet dabar išėjo taip, lyg būčiau nusipirkusi ne mažą butą, bet namą.

Nori tobulinti katilinę

Visi su žurnalistu bendravę daugiabučio gyventojai išsakė priekaištų namo katilinę eksploatuojančiai bendrovei „Santermita“.

„Ne per seniausiai su šios bendrovės atstovais vyko butų savininkų susirinkimas. Žmonės išsakė priekaištų dėl nežinia kaip susidarančių ir kaip padengiamų šildymui naudojamų dujų nuostolių. „Santermita“ pasiūlė katilinėje įrengti papildomą įrangą, kuri, kaip tvirtinama, katilinės darbą padarys efektyvesnį. Tačiau kaip tas efektyvumas bus pasiektas, liko neaišku. Akivaizdu tik tiek, kad ta įranga kainuos ne vieną tūkstantį, o ar bus naudos – nežinia“, – dalijosi abejonėmis vieno iš butų savininkas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Paprašius pakomentuoti gyventojų įtarimus, kad renovuotame name galbūt kažkur paliktas nekokybiškas šilumos tiekimo tinklas ir tai gali būti patiriamų nuostolių priežastis, „Santermitos“ paaiškinimas buvo trumpas. „Šiuo metu nekokybiško šilumos tiekimo tinklo nenustatyta“, – tvirtinama redakcijai atsiųstame šios bendrovės komentare.

„Santermita“ konkretizavo patiriamų dujų nuostolių dydį: „Spalio mėnesio nuostoliai – 265 kub. m (267,78 euro); lapkričio mėnesio nuostoliai – 298 kub. m (358,85 euro); gruodžio mėnesio nuostoliai – 493 kub. m (683,99 euro). Nuostoliai paskirstomi visiems gyventojams.“

Bendrovės tvirtinimu, gyventojų gautos sąskaitos už šildymą yra pagrįstos objektyviais kriterijais, o pastato paskirtis neturėjo įtakos dujų kainai.

„Sodų g. 66 name yra įrengti kontroliniai apskaitos skaitikliai kiekvienam butui. Gyventojams mokestis už dujas paskirstomos pagal sunaudotą šilumos ir karšto vandens kiekį. Vidutinė lapkričio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo +4 °C, gruodžio mėnesio –3,3 °C. Dėl šaltesnių orų ir padidėjusios dujų kainos gyventojai gavo didesnes sąskaitas“, – rašoma komentare.

Brangsta visiems

Dujų kainų augimas yra pasaulinė tendencija, kurią sukėlė gerokai padidėjęs vartojimas, taip pat pakeltas išmetamųjų dujų mokestis ir „Gazprom“ sumažintas dujų tiekimas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) redakciją informavo, kad dujų kainos nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. lapkričio pabrango net septyniolika kartų.

Tai nereiškia, kad atitinkamai brangsta buitiniams vartotojams tiekiamos dujos. Gamtinių dujų kainą koreguoja vadinamoji tarifo kintamoji dalis, kurią sudaro gamtinių dujų produkto kaina, dujų perdavimo paslaugos kaina, dujų skirstymo paslaugos kaina, saugumo dedamosios.

„Šiuo metu (2022 m. I pusmetis) gamtinių dujų 1 kub. m, tiekiamas UAB „Ignitis“ I pogrupio gamtinių dujų buitiniams vartotojams, sunaudojantiems iki 300 kub. m per metus, kainuoja 0,80 euro už 1 kub. m (su PVM), II pogrupio vartotojams, sunaudojantiems daugiau nei 300 kub. m per metus, kainuoja 0,55 euro už 1 kub. m (su PVM).

Mažiausi gamtinių dujų tarifai buvo 2020 m. II pusmetį: I pogrupio gamtinių dujų vartotojai mokėjo 0,47 euro už 1 kub. m (su PVM), II pogrupio vartotojai mokėjo 0,28 euro už 1 kub. m (su PVM)“, – informavo VERT veiklos valdymo vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė.