Šalia Kauno pradėta tvarkyti prieš 50 metų naftos produktais užteršta žemė

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, Kauno geležinkelio mazgo rangovams iškilo nenumatytos aplinkybės. Atliekant žemė kasimo darbus ties Palemonu aptiktas sovietmečio palikimas – didelis užteršto grunto kiekis naftos produktais.

Pasak bendrovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, visa užteršta teritorija bus išvalyta, teršalai iškasti ir utilizuoti, o aplinka sutvarkyta.

„Aptikti teršalai niekaip nesusiję su bendrovės veikla. Naftos produktai iš sklypo, kuriame stovėjo bitumo saugyklos ir buvo gaminamas asfaltas, į geležinkelio teritoriją skverbėsi dešimtmečiais. Aptikę teršalus, suprantama, negalėjome jų palikti, todėl buvo peržiūrėta sutartis su Kauno geležinkelio mazgą tvarkančiais rangovais, kurie pagal papildomą susitarimą įsipareigojo sklypą sutvarkyti taip, kad jame visiškai neliktų užteršto grunto, o tarša daugiau šios vietos niekada nepasiektų“, – sako K. Sankovski.

Tikėtina, kad teršalai „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomoje teritorijoje kaupėsi dešimtmečius. Toje teritorijoje prieš 50 metų buvo įrengtos bitumo saugyklos ir sumontuoti įrenginiai asfaltui gaminti. Tuomet šios medžiagos buvo naudojamos automagistralei Vilnius – Kaunas tiesti.

Teršalai slėpėsi po žeme

Iš buvusių bitumo saugyklų naftos produktai, būdami lengvesni už vandenį, dėl cheminių savybių per ilgą laiką iš žemės gelmių skverbęsi į paviršių. Kauno miesto savivaldybė 2011–2012 metais šią teritoriją Palemone ES Sanglaudos fondų lėšomis dalinai sutvarkė – buvo iškastas ir utilizuotas užterštas gruntas, o po atliktų tvarkymo darbų teritorija rekultivuota.

Kaip paaiškėjo vėliau, teritorijos užterštumas pasirodė didesnis, nei pavyko nustatyti pirminių tyrimų metu. 2019 metų pavasarį, prieš pradedant „Rail Baltica“ generalinius rangos darbus, probleminėje teritorijoje ties Palemono g. 22, tyrėjai grunte aptiko naftos produktais užterštų plotų.

„Iki pradedant žemės kasimo darbus šis sklypas vizualiai neatrodė užterštas ir tik pajudinus žemes paaiškėjo, kad giliau esantys sluoksniai permirkę smala. Atlikus papildomus tyrimus nustatyta, kad preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis siekia apie 20 tūkst. kubinių metrų“, – sako K. Sankovski.

Naftos produktai iš sklypo, kuriame stovėjo bitumo saugyklos ir buvo gaminamas asfaltas, į geležinkelio teritoriją skverbėsi dešimtmečiais.

„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ kartu su Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamentu įvertino žalą bei parengė Tvarkymo planą, pagal kurį rangovas įpareigotas pašalinti gruntą bei įrengti teritoriją taip, kad į ją daugiau nepatektų teršalai. Atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes peržiūrėta ir Kauno geležinkelio mazgo rangos darbų sutartis, bei skirtos papildomos lėšos taršai likviduoti. Visi numatyti papildomi darbai gamtos žalai atstatyti ir aplinkai sutvarkyti kainuos beveik 3,9 mln. eurų.

Šie darbai bus finansuojami Europos infrastruktūros tinklų priemonės (85 proc.) ir Lietuvos biudžeto (15 proc.) lėšomis.

Sklypą sutvarkyti numatoma iki rugpjūčio 25 dienos.

Kuria darnią ir saugią aplinką

Pasak K. Sankovski, tarp Palemono ir Kauno vykstantys „Rail Baltica“ darbai kuria darnią, modernią ir saugią aplinką gyventi ir dirbti Kauno miesto gyventojams. „Įgyvendinamas projektas jau išsprendė ilgus metus kauniečius varginusią problemą – vietoj Amalių geležinkelio pervažos, kuriose vairuotojai gaišo savo laiką kilometrinėse spūstyse, įrengti erdvūs ir modernūs požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems“, – teigia K. Sankovski.

Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas įrengiamas už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi. Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu.

Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.

Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – tai Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams, taip pat specialiajam transportui: policijos pareigūnų, medikų ir kitiems automobiliams.

Mieste iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjo pėstiesiems bei dviratininkams. Ši nauja europinio standarto infrastruktūra ne tik užtikrins gerą susisiekimą tarp miesto dalių, kurias skiria geležinkelio linija, bet ir pasitarnaus svarbiam tikslui – padidins visų eismo dalyvių saugumą.

Be to, rangos darbų metu rekonstruotas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, kuriame įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turi vienintelis pasaulyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mumu

Mumu portretas
Pabegiu mirkymo gamykla prie gelezinkelio tilto, ten gruntas smirda.

Nu smagu

Nu smagu portretas
Smagu girdėt/ skaityt kaip rūpinasi 3,9 milijono padėjimu į vietą. Anąsyk kai kapstė 12 tais metais, tai visi durni buvo, dabar atsičiūchino, ir pamatė kad reik kast ( daryt otkatą), vėl, nes taip pasiplanavo geležinkeliai.

Gražina

Gražina portretas
kažin kur tą užterštą gruntą padės, nes kai tvarkė tiekimo bazės teritoriją, tai chemikalais užterštą gruntą vežė į mišką ties Kaišiadorių raj. riba. Ir aplinkosaugininkai nematė, netikrino ir taip pigiau...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių