Rusijos pilietį varo iš Kauno

Pasijuto tremtiniu

„Niekuo nesu prasižengęs, visada buvau geras. Staiga pasidariau blogas ir turiu būti išvarytas iš Kauno, kur užaugo mano vaikai ir anūkai. Ką reikės pasakyti anūkams, kaip jie tai supras, išgyvens ir priims. Rusijoje neturiu artimųjų. Tik Sakartvele gyvena 90 metų sesuo. Kur man dabar dėtis?“ – „Kauno dienai“ sakė 57 metus Kaune pragyvenęs pensininkas Arnoldas Karakujumšiantsas (Karakuyumchyants).

Likimo smūgio 87 metų senolis sulaukė neseniai, kai jis atliko per daugelį metų rutina tapusią procedūrą: apsilankė MD Kauno skyriuje, kad jam būtų pratęstas leidimas gyventi Kaune.

Daugiau kaip pusę amžiaus gyvendamas Kaune yra gavęs penkis tokius leidimus. Tačiau po paskutinio apsilankymo jo laukė gniuždanti žinia apie išsiuntimą iš šalies.

Esminis klausimas

Duobę senoliui iškasė anketoje esantis klausimas: kam priklauso Krymas – Rusijai ar Ukrainai?

Jis atsakė: Rusijai. Ir dabar labai gailisi. Jei būtų buvęs gudresnis, o tokių, tikėtina, yra, būtų taip neatsakęs ir išvengęs rimtų nemalonumų.

„Situacija dabar tokia, kad bet kada gali atvažiuoti pareigūnai, paimti jį ir išvežti į pabėgėlių centrą. Viskas. Leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas, socialinių garantijų – jokių. Į ligoninę, pas gydytojus gali pakliūti tik už pinigus. Jam 87 metai, todėl reikia nuolatinės priežiūros“, – „Kauno dienai“ sakė kauniečio interesus siekiantis apginti advokatas Ruslanas Mazurovas. A. Karakujumšiantsui nepalankų MD sprendimą jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Padariniai: A. Karakujumšiantso likimą gali pakeisti atsakymas į klausimą, kam priklauso Krymas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Įžvelgia grėsmių

MD sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje motyvuojamas tuo, kad šių metų vasarį MD gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties VSD atliko A. Karakujumšiantso keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui.

VSD pažymoje akcentuojama, kad A. Karakujumšiantsas, pildydamas MD pateiktą klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, A. Karakujumšiantsas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai, anot VSD, rodo, kad jis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

MD vertinimu, nors A. Karakujumšiantsas nuo 1987 m. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau visus šiuos metus nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka. Tai suponuoja prielaidą, kad A. Karakujumšiantsas nelojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena.

Naudojo rusų kalbą

Be to, pažymima, kad pildydamas MD pateiktą klausimyną į klausimus A. Karakujumšiantsas atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad A. Karakujumšiantsas valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja jį kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai.

Daroma išvada, kad sąmoninga A. Karakujumšiantso pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą Krymą Rusijos Federacijai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.

A. Karakumjanšiantsui nepalankiose išvadose sakoma, kad tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Be to, pažymėtina, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

Atsižvelgus į tai, pabrėžiama, kad A. Karakumjanšiantsui leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais ir užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Vadina nesusipratimu

Į fatališkai pasibaigusį apsilankymą MD A. Karakujumšiantsą lydėjęs sūnus Garis tikino, kad tėvo atsakymas į anketoje jam pateiktą klausimą absoliučiai nieko neatspindi, neparodo jo lojalumo ar nelojalumo Lietuvai, o išvados dėl tėvo padarytos remiantis prielaidomis.

Pasak sūnaus, tėvas nesuprato klausimo dėl Krymo esmės, galbūt net nesusiejo to klausimo su aktualiu kontekstu. Panašiai kalbėjo ir advokatas R. Mazurovas.

„De jure ar de facto priklauso? Galbūt buvo sunku suprasti“, – sakė R. Mazurovas.

Atvyko iš Sakartvelo

Paties A. Karakujumšiantso tvirtinimu, jam nepalankios išvados yra nepagrįstos, iškreipiančios realybę. Jis tvirtino niekada niekur nenusižengęs, visada buvęs lojalus ir papasakojo, kaip apsigyveno Kaune ir kas jį dabar sieja su miestu.

„Pagal tautybę aš esu armėnas, bet mano visi protėviai yra iš Sakartvelo, iš gyvenvietės, esančios netoli Armėnijos sienos. Aš  gimiau Azerbaidžiane, mokyklą baigiau Sakartvele, buvau pašauktas į kariuomenę. Paskui mokiausi karinėje mokykloje Odesoje, paskui vėl trejus metus tarnavau. Įstojau į Kyjivo inžinerinės aviacijos mokyklą. Kai ją baigiau, jau turėjau kapitono laipsnį. Tada, 1966-aisiais, mane nusiuntė į Kauną, kur gyvenu iki šiol. Visą laiką dirbau Sraigtasparnių gamykloje, buvau vienas iš vadovų. 95 proc. gamyklos darbuotojų buvo civiliai asmenys, tik vadovai buvo karininkai. 1987 m., būdamas papulkininkiu, buvau išleistas į atsargą“, – pasakojo tremties grėsmės slegiamas garbaus amžiaus vyras.

2016 m. mirė jo žmona – anglų kalbos mokytoja. Ji buvo Lietuvos pilietė. Palaidota Vainatrakio kapinėse. A. Karakujumšiantsui tai brangi vieta.

„Mano žmona taip pat buvo armėnė, kilusi iš Sakartvelo. Paskutinis jos gyvenimo etapas Kaune buvo labai sunkus. Žmonai buvo pripažintas pirmos grupės neįgalumas, nuo 2009 m. kasdien ją veždavau į dializės procedūras“, - pasakojo pašnekovas.

Ryšiai: A. Karakujumšiantso žmona, Lietuvos pilietė, palaidota Vainatrakio kapinėse. Vyrui tai labai brangi vieta. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jo abu vaikai gimė Sakartvele, bet užaugo, mokslus baigė Lietuvoje, čia ir gyvena.

„Kai atsikrausčiau į Kauną, man skyrė butą, tada čia atvyko visa šeima. Vaikai baigė mokyklas Kaune, sūnus turi tuomečio Kauno politechnikos instituto baigimo diplomą, duktė baigė tuometį Šiaulių pedagoginį institutą. Kaip minėjau, aš armėnas, bet dėl tuomečių realijų esu Rusijos pilietis, nors Rusijoje net neturiu artimųjų. Kai prasidėjo nepriklausomybės periodas, buvau Kaune, išėjau į atsargą turėdamas papulkininkio laipsnį. Niekada niekam Lietuvoje nesu kėlęs problemų. Tačiau dabar staiga tapau blogas. Kai man tiek metų, esu labai priklausomas nuo savo vaikų pagalbos, prašau neatskirti manęs nuo jų… Save laikau lojaliu žmogumi, mano vaikai ir mano žentas – visi yra Lietuvos piliečiai, anūkai mokosi lietuviškoje mokykloje. Manau, sprendimas mane ištremti – nesusipratimas. Šioje situacijoje reikia žmoniškumo. Ką aš padariau, kad mane dabar ištremia“, – kalbėjo sugniuždytas senolis.

Pasigenda pagrįstumo

MD sprendimą nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje skundžiantis advokatas R. Mazurovas tvirtina, kad sprendimas yra neproporcingas, nehumaniškas, pažeidžiantis esmines žmogaus teises.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirtame skunde pabrėžiama, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas remiantis prielaidomis, neturint pakankamų ir patikimų duomenų.

„Sprendime pateikta informacija neatitinka tikrovės, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos priimtoms normoms ir taisyklėms. Visų pirma, sprendimas iš esmės paremtas vienu vieninteliu faktu – tuo, kad pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Vien nurodytu faktu niekaip logiškai negalima pagrįsti išvados, kad A. Karakujumšiantsas gali kelti kokią nors grėsmę Lietuvos Respublikai“, – pabrėžiama skunde.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl pavojaus valstybės saugumui negali būti remiamasi vien tik prielaidomis, spėjimais ir įtarimais.

Pasigenda faktų

Pasak teisininko, sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

„Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis gali būti potencialus priešiškos valstybės verbavimo taikinys, toks teiginys neatitinka jokių protingumo kriterijų, nes pareiškėjui jau yra 87 metai. Taigi tokia Migracijos departamento prielaida neatitinka ir teismų praktikos keliamo realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui kriterijaus“, – tvirtinama skunde.

Teisininko aiškinimu, Migracijos departamento argumentai, kad A. Karakujumšiantsas nemoka lietuvių kalbos, nesistengė gauti Lietuvos Respublikos pilietybės ir tai rodo jo nepagarbą valstybei, yra nepagrįsti.

„Niekas negali būti verčiamas mokytis kalbų, keisti pilietybę ir pan. Tai jokiu būdu neįrodo tokių asmenų nepagarbos Lietuvos Respublikai. Ir savaime suprantama, kad tai negali kelti jokios grėsmės valstybės saugumui. Visą gyvenimo Lietuvoje laiką pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, gyveno šioje valstybėje teisėtai, turėdamas nuolatinį leidimą gyventi. Panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, A. Karakujumšiantsas privalės išvykti į Rusijos Federaciją, kurios pilietis yra. Šioje valstybėje jis neturi jokio turto, artimųjų. Taip jis praras ryšį su vaikais, kurių priežiūra ir globa dėl amžiaus jam yra būtina. Toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui. Be to, A. Karakujumšiantsui išvykus į Rusijos Federaciją, jo vaikai negalėtų įgyvendinti LR Konstitucijoje 38 str. įtvirtintos pareigos globoti senatvėje savo tėvą“, – pabrėžiama skunde.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nuodugnumas nebūtinas

Savo paaiškinimus ir komentarus dėl sprendimo A. Karakujumšiantsui nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, pateikė VSD ir MD.

VSD paaiškinime rašoma: „Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Teisės aktai neapibrėžia grėsmės valstybės saugumui sąvokos ar baigtinio grėsmių valstybės saugumui sąrašo – vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismų praktiką ir pan. Sprendimus dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo / panaikinimo, užsieniečio įtraukimo į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą priima Migracijos departamentas, įvertindamas visas susijusias aplinkybes, įskaitant ir VSD vertinimą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka minėto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant asmens atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad užsieniečio pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.“

MD paaiškinimas: „Informuojame, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priima sprendimus individualiai, išnagrinėjęs kiekvieno atvejo aplinkybes ir atsižvelgęs į gaunamą kitų kompetentingų institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos – informaciją.

Jūsų užklausoje minimam asmeniui Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir turima informacija, kuri nėra vieša.

Abejoti šios svarbiausios valstybės institucijos, atsakingos už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, neturime jokio pagrindo.

Papildomai informuojame, kad nuo 2021 m. pradžios dėl to, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai atsisakytų išduoti ar pakeisti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius yra 327.“