Rumšiškėse triukšmingai išvaryta žiema

Nors dauguma mūsų blynus keps ir žiemą varys tik antradienį, Rumšiškės jau šiandien skendo automobilių eilėse, persirengėlių triukšme ir Užgavėnių skanėstų kvapuose.

Viliojo miško pasaka

Britų dienraščio „The Guardian“ sudėliotame geriausių Europos alternatyvių karnavalų dešimtuke šalia apelsinų mūšio Italijoje, Bazelio linksmybių Šveicarijoje ar daugiau nei savaitę trunkančio La Palma šurmulio Kanarų salose,  garbingai įsitaisė ir lietuviškos Užgavėnes. Jas, pasak sąrašo sudarytojų, žmonės švenčia ypač linksmai – su išradingomis kaukėmis, inscenizuotomis kovomis ir liepsnose skęstančia More.  Didžiausios žiemos išvarymo linksmybės esą vyksta Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kur kepami blynai, rengiami kaukių konkursai, šurmuliuoja maisto ir rankdarbių mugės. Šį savaitgalį lietuviai darsyk įrodė esantys verti Europos dešimtuko ir garbingos vietos jame.

„Nepraeikite pro šalį, stabtelėkite šalia manęs! Matau, jums reikalinga skubi pagalba“, – po apmūturiuota skara žaižaravo ryškiais dažais apvestos čigonės akys. Jau po akimirkos iš po kailinio jos apdaro kyštelėjo sugrubusi ranka su stikleliu žalsvo skysčio, o iš kišenės pasimatė samanomis ir medinėmis šakelėmis apklijuotas kelių litrų talpos butelis.

„Ir sveikatai, ir linksmumui, ir mano gerumui“, – mainais už gurkšnį degiojo gėrimo pavadinto „Miško pasaka“, mesti žvangantį pinigą į kišenę prašė linksmoji persirengėlė. 

Protėviai šimtus metų rengėsi Moiše ar Sara. Linksminkimės, o politiką palikime politikams.

Nepigūs skanėstai

Užgavėnių dieną mūsų protėviai stengdavosi skrandžius prikimšti visam gavėnios metui. Valgydavo net iki dvylikos kartų per dieną ir tikėdavo, kad tas, kuris bus sotus per Užgavėnės, alkio nejaus visus metus. Manančių, kad ramus pilvas – dvylikos mėnesių garantas, Rumšiškėse šį kartą laukė lūžtantys prekeivių stalai. Vieni siūlė mielinius, cukraus glazūra ar pabarstukais gardintus riestainius, kiti viliojo taukuose skęstančiais bulviniais vėdarais ir skrudintomis karkomis su troškintais kopūstais, treti – pačiais įvairiausiais blynais .

„Man porciją bulvinukų su žalumynų padažu“, – garbaus amžiaus ponia su dviem anūkais pašonėje iš kišenės traukė pusketvirto euro. Tiek pat prekybininkai prašė ir už bulvinių blynų porciją,  gardintą spirgais, ir už lietinius su saldžios grietinėlės padažu, ir už riebų žemaitišką delno dydžio blyną su sviestu. Dar sotesnės blynų porcijos atsiėjo po 5 eurus – tiek pat, kiek kiaulienos šašlykas su ryžiais ir daržovėmis.

Muziejaus lankytojai galėjo ne tik stebėti, kaip įkaitintose keptuvėse liejami šventiniai skanėstai, bet ir patys dalyvauti gamybos procese. Pasirišę prijuostes, samčiais mosikavo ir mažiausi šventės dalyviai, ir kepėjos su patirtimi.

„Vienas, du, trys! Štai ir iškeptas blynas“, – lietinį ore meistriškai apvertusi šventės dalyvė sulaukė garsių stebėjusiųjų ovacijų.   

Naujovė – blynų muziejus

Šiemet Liaudies buities muziejuje trumpam įsikūrė dar vienas muziejus. Tiesa, eksponatus čia reikėjo ne žiūrėti, o ragauti.  Įėjimas, kaip ir patys blynai buvo nemokami, todėl Žemaitijos sektoriuje, Gondingos sodyboje įsikūrusiame „Gyvąjame blynų muziejuje“ nusidriekė milžiniškos eilės.

Dešimtys išalkusiųjų trypčiojo prie palapinės, iš kurios sklido amerikietiškų, prancūziškų „Crepes“ blynelių ir belgiškų vaflių kvapas. Toks pat būrys nekantravo prie keptuvių, kuriose čirškėjo lietuviški avižiniai, ruginiai ir grikių kruopų blynai. Aštresnių pojūčių skanautojai svajojo išbandyti blynų gardintų cinamonu, čili pipirais ar kitais netradiciniais prieskoniais.

„Dažniausiai kepu čirvinius ar lietinius su varške. Tikiuosi, kad naujos žinios man pravers virtuvėje“, – tešlos maišymą akylai stebėjo šventės dalyvė Viktorija.

Morė ilgai nepasidavė

Kartu su vaikais ir vyru į Užgavėnių linksmybes įsiliejusi prieniškė į Rumšiškes atvyko be kaukės. Tik vaikų veidus išpaišė ryškiais dažais.

„Žinau visus papročius, paprasčiausiai nespėjau paruošti kaukių. Kitą savaitę vaikais lankys kaimynus, todėl pažadu, aprengsiu juos nuo galvos iki kojų“, –apglėbusi atžalas šyptelėjo pašnekovė.

Nors didžioji dauguma šventės dalyvių, kaip ir Viktorija nedėvėjo kaukių, minioje buvo galima sutikti perbalusių giltinių, šlubuojančių velnių, raganų, ožių, gervių, čigonų. Nestigo čia ir žydelių.

„Protėviai šimtus metų rengėsi Moiše ar Sara. Linksminkimės, o politiką palikime politikams“, – paklaustas, ką mano apie neseniai nuskambėjusį pasipiktinimą Naisiuose rengiamomis Užgavėnėmis ir prieš žydus nukreipta propaganda ranka mojo pusamžis vyras.

Organizatorių skaičiavimais, šiemet į šventę susirinko virš 15 tūkst. lankytojų. Besibaigiant Užgavėnių linksmybėms visi jie susirinko dauboje, kur savo baigties laukė įspūdinga Morė. Kanapiniui įveikus Lašininį, pagrindinis šventės atributas paskendo dūmuose – ugnies liežuviai pasirodė tik po keliolikos minučių.

„Nenori žiema trauktis“, – juokavo žmonės.


Šiame straipsnyje: UžgavėnėsRumšiškėsMorė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Agota

Agota portretas
Ar zinot,kodel kiekviena pavasari deginama ziema.O todel,kad ziema,is anksto zino,jei vel ziema neateitu,visi verktu ,ziema,ziema grysk i kiema,nes mes norim tavo sventes.Norim svesti ,norim blynu,o be taves butu nyku.Todel tukstancius metu grizta,kad zmones galetu svesti,blynus kramtytu ir vel ziema varytu is kiemo.Taip pasaka be galo,taciau smagu,zmones,kad susirenkam,juokiames,dainuojam,vieni kitiems dziaugsma dalinam.

Anonimas

Anonimas portretas
ir aš ten buvau... per barzdą varvėjo, bet burnoj neturėjau... su sveiku pavydu, tautiečiai! su igrįsusios žiemos pabaiga!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių