Šnai, pakšt, kvankšt, tekšt, šlept, šast, pupt, pyst, pirst, pliaukšt, pokšt, keberiokšt, dzin, šlapatai, babakšt, jablinkšt*, džigi džigi*, yk yk yk, krepšt, kibuldinkšt, šliumpu pumpu, oplia. Tai ištiktukai, už kuriuos savo interneto svetainėje kviečia balsuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus.

VLKK savo tinklalapyje paskelbė smagiausio ištiktuko rinkimus, tiesa, jie nesusiję su ištiktuko rinkimais, kurie vyko Nacionalinio diktanto metu. Nacionalinį diktantą rašiusių žmonių pasiūlytas smagiausias ištiktukas bus paskelbtas išaiškėjus diktanto nugalėtojams po antrojo turo. Netrukus po to bus paskelbti VLKK internete skelbto balsavimo rezultatai.

„Mūsų tinklalapio lankytojai ypatingi - daug kompiuterininkų, žurnalistų, lituanistų, jie gali pasiūlyti kažką netikėta. Įdomu tai, kad labai daug lankančių mūsų puslapį iš užsienio“, - pasakojo VLKK pirmininkė Irena Smetonienė.

Žvaigždute pažymėti ištiktukai - nesantys Lietuvių kalbos žodyne. Nuspręsta leisti ir už juos balsuoti. Kalbininkai nori įsitikinti, ar žmonėms jie patinka. Tai leis daryti tam tikras išvadas. Pavyzdžiui, kokią įtaką žmonių kalbai daro televizijos herojų kalba.

„Į lietuvių kalbos žodyną jų tikrai neįtrauksime“, - patikino kalbos komisijos vadovė. Pasak jos, tik televizijos „peliukai“ galėtų pasakyti, kokio gyvūno garsas yra „jablinkšt“.

I.Smetonienės teigimu, ištiktukus gali kurti kas tik nori. Kiekvienas vis kitaip išgirsta gamtos reiškinio, gyvūno ar daikto leidžiamą garsą. „Jei griežtai pasakysi, kad vienas ar kitas ištiktukas nevartotinas, žmonės tyčia pradės jį vartoti. Jei žodį įvertini, įkiši į savo lentynėlę, jis ne toks įtakingas“, - svarstė kalbininkė.

VLKK vadovė džiaugėsi, kad vertėjai, verdami tekstus iš užsienio kalbų, nepalieka užsienietiškų ištiktukų. „Tiesa, pastebėjau, kad ištiktukų apskritai neverčia, pakeičia juos normaliu žodžiu, nes labai sunku atrasti atitikmenį. Juk kitos kalbose ir karvės mūkia, iš šunys loja, ir traukinys dunda kitaip“, - atkreipė dėmesį I.Smetonienė.

Iš užsienio į lietuvių kalbą besiskverbiantis žodelis „ups“, pasak I.Smetonienės, daugiau yra jaustukas, nei ištiktukas. Yra ir daugiau žodžių, kuriuos nežinia prie ko prisikirti - ištiktukų ar jaustukų.

Nacionalinio diktanto rašytojai painiojo jaustukus su ištiktukais. „Suprantu, kad suaugusieji pamiršo kalbos dalių pavadinimus, bet juos painiojo ir moksleiviai, kurie dabar mokosi gramatikos. Daugelis siūlė jaustukus „oi“, „ai“. Jei sugebėsi įrodyti, kad tokį garsą išleido koks nors nukritęs daiktas, tada tai bus ištiktukas“, - paaiškino VLKK pirmininkė. Pasak jos, savo kalbą galima kartais pateisinti, o kartais galima ir primeluoti.

Abejojantieji kai kurių ištiktukų buvimu Lietuvių kalbos žodyne, gali pasitikrinti. Pavyzdžiui, „pyst“ kilęs nuo žodžio „pykšt“, jis vartojamas smūgiui žymėti. Žodyne pateikiamos tokios citatos: „Ans mun tik pyst į ausį!“; „Pyst par galvą su pagaliu!“. „Pyst“ vartojamas ir netikėtam veiksmui nuakyti: „Pyst virvė i nutrūko“; „Pyst pašalpą gavau“.