- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienį, balandžio 3 d., Kauno klinikose po sunkios ligos užgeso inžinieriaus elektroniko, habilituoto technikos mokslų daktaro profesoriaus Algirdo Lašo gyvybė.
Nebepasitiks prie durų
Simboliška – velionio A.Lašo tėvas akad. Vladas Lašas, 1924–1940 m. dirbęs Vytauto Didžiojo universiteto fakulteto dekanu, inicijavo Didžiųjų Universiteto klinikų, kurioje vyktų gydomasis, pedagoginis ir mokslinis darbas, statybą ir 1940-aisiais pradėjusi veikti ligoninė buvo moderniausia ligoninė šalyje. Tuo metu Algirdui tebuvo vienuolika metų, taigi jis buvo tas, kuris matė Kauno klinikas nuo pat pirmosios plytos, stebėjo, kaip jos augo ir vystėsi.
Nėra lengva rašyti apie žmogų, kuris buvo taip arti. Vyro Tėvą. Uošvį. Keista, kad atvažiavus iš Vilniaus į Kauną, į Aukštaičių gatvę, jis nebepasitiks prie durų – šiltas, besišypsantis, žodžio kišenėje neieškantis. Ir nuolat kažką dirbantis, taisantis kokį prietaisą arba rašantis smagias istorijas apie namą, kuriame gyveno visą gyvenimą, arba – apie savo motociklus ir automobilius.
Jis buvo reto darbštumo ir atkaklumo, labai išradingas žmogus, nesibaidė jokių darbų. Štai ką A.Lašas rašė savo atsiminimuose: “Prieškario laikais, kai mokiausi pirmosiose mokyklos klasėse, pagrindinis mano užsiėmimas būdavo įvairių mechanizmų ir mašinų montavimas iš jo turimų gausybės metalinių plokštelių, mazgų ir tvirtinimo detalių rinkinių. <...> Aš turėjau sukaupęs nemažą asortimentą įvairiausių elektros reikmenų, laidų, baterijų, radijo detalių, taip pat kai kurių įrankių. Elektrinį lituoklį, maitinamą iš 220 V elektros tinklo, pasidariau pats. Be to, buvau gavęs iš savo tėvo dovanų nuostabų rinkinį elektrinių komponentų, iš kurių buvo galima sumontuoti įvairiausių veikiančių elektros įtaisų – skambutį, telegrafo aparatą, elektrinį variklį, elektrolizės vonią ir daugelį kitų.”
Algirdas ir Liūtas
Dar paauglys, Algirdas elektrifikavo, radiofikavo ir telefonizavo visą namų ūkį, o Augustave, dėdės Mato Lašo dvare, kuriame jis praleisdavo vasaras, išmoko ir ūkio darbus dirbti.
“Karo metais, nors pagal amžių tebuvau tik pusbernis, man jau tekdavo ir vyrų darbus dirbti. Dėdė išmokė dvikinkiu plūgu pūdymą arti, įtaisė man trumpesnį dalgį ir eidavau kartu su vyrais kultūrinės žolės – moteikos – pjauti, o vieną paskutiniųjų karo vasarų dirbau kaimynystėje gyvenančio kalvio Stravinsko kalvėje. Pirmąsias dvi savaites pūčiau dumples, kūrenau žaizdrą ir žiūrėjau, kaip dirba kalvis. Vėliau tapau pagalbininku: kaldindavau varžtus ir “muterkes”, juos “gintuodavau”, t.y. įsriegdavau ir net vežimą iš kalvėje pagamintų dalių surinkinėjau", – savo prisiminimuose pasakojo A.Lašas.
Daug jo pasakotų prisiminimų buvo susiję su artimu vaikystės draugu, bendraamžiu Liūtu Griniumi, prezidento Kazio Griniaus sūnumi: jų tėvai, dr. Kazys Grinius ir prof. Vladas Lašas 1926 m. kartu pasistatė namus Aukštaičių gatvėje, kuriuose gimė ir Algirdas, ir Liūtas.
Nenutrūkstanti gija
1946 m. baigęs “Aušros” berniukų gimnaziją įstojo į Kauno Valstybinį Vytauto Didžiojo universitetą ir tapo Technologijos fakulteto Elektrotechnikos skyriaus studentu, 1951 m. baigė Kauno Politechnikos institutą (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas), o 1959 m. jau apsigynė daktaro disertaciją. Prof. A.Lašas KTU dėstė daugiau kaip keturiasdešimt metų, 1970–1981 m. Elektronikos katedros vedėjas, yra 7 išradimų, daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovėlių “Pramoninė elektronika” ir kelių kitų knygų bendrautoris/autorius. Jo paskaitų klausė tūkstančiai studentų, tarp jo mokinių – dešimtys mokslų daktarų. Jis stažavosi Maskvos, Prahos, Merilando universitetuose. Svarbiausios jo tyrimų sritys – atpažinimo sistemų sudarymas ir tyrimas. Jo vadovaujama komanda buvo pirmųjų skaitančių automatų kūrėjų gretose.
1955 m. vedė Eugeniją Mikšytę, išaugino tris sūnus – Vladą, Gediminą ir Mindaugą. Prieš šešerius metus Eugenija Mikšytė-Lašienė mirė. Jai atminti Algirdas Lašas 2012 m. sudarė ir išleido knygą “Eugeniją Mikšytė-Lašienė. Apie save ir kitus ir kiti apie Ją”, kurioje netikėtai atsiskleidė ir jo, kaip rašytojo, talentas.
Šioje knygoje jis rašė: “Žmogus pasijunta stiprus, kai pradeda suprasti šalia savęs esančių ir buvusių didybę. Pirmiausia artimųjų ir pačių brangiausiųjų. Kai suvokiame, kad mūsų pečius užgriūva atsakomybė už jų palikimą, <...> kuris ugdo mus ir mūsų dvasią, skiepija gerumą, meilę ir norą įžiebti mumyse oraus ir doro žmogaus siekius, tada suprantame ir tai, kad visa, ką esame gavę, išmokę ar sugebėję kurti kitiems ir sau, privalome perduoti vaikams. Tai turbūt ir yra nenutrūkstanti gija tarp praeities, dabarties ir ateities.”
Neringa Lašienė, marti, A.Lašo sūnaus Gedimino žmona
Tiems, kurie palydės
Atsisveikinimas su velioniu laidotuvių namuose “Rimtis” A.Juozpavičiaus pr. 1 šiandien, pirmadienį, 9.00 – 17.30 val. Velionio pageidavimu urną po kremavimo antradienį į Petrašiūnų kapines palydės tik šeimos nariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Studijos atvėrė karjeros duris
Sakoma, kad kartais pati specialybė pasirenką žmogų. Taip nutiko ir Andriui Naginevičiui, kuris stengėsi atrasti save įvairiose darbo vietose, kol jo neįtraukė statybų sektorius. Prieš septynerius metus meistru pradėjęs dirbti Andrius, &scar...
-
Tėvų nepasirinksi: kas gali slėptis už šios frazės?
Ne kartą esame girdėję posakį „tėvų nepasirinksi“, bet ne visada susimąstome, kas gali slėptis už šios frazės. ...
-
Atidarytas atnaujintas Santakos parkas: šventėje pramogų surado kiekvienas6
Šiandien, Tarptautinę šeimos dieną, Kaune po rekonstrukcijos atidarytas Nemuno ir Neries Santakos parkas. Ta proga kauniečiai susirinko į didžiausią šventinį pikniką mieste su pramogomis ir muzika. Organizatorių paruo&scaron...
-
Pakaunės sodyboje susirinkę „maršistai“: Lietuvoje dabar „biškį“ darosi „bardakas“115
Sekmadienį Kauno rajone vykstančiame Šeimų gynimo marše Šeimų sąjūdžio atstovai ragino dalyvius kurti visuomeninius komitetus artėjantiems savivaldos rinkimams. ...
-
Sekmadienį – renginių puokštė: šeimų šventės, „Didysis šeimos gynimo maršas“, eitynės38
Minint Tarptautinę šeimos dieną, įvairiuose Lietuvos miestuose sekmadienį vyks šeimų šventės. ...
-
Praūžė Muziejų naktis: gausius lankytojus pasitiko įdomybės, bet ne visur3
Galimybe į muziejus užsukti nemokamai ir ekspozicijas apžiūrinėti iki pat vidurnakčio pasinaudojo daugybė kauniečių ir miesto svečių. Lankytojų laukė net ir šiuo metu uždaryti kai kurie muziejai, bet buvo ir tokių, kurie kaip tyčia būte...
-
Kaune – naujas akcentas, įamžinantis V. Staniulio darbus3
Kaunas daugiau nei penkerius metus pildosi miestą puošiančiais ir istoriją pasakojančiais akcentais. Šiandien atidengtas dar vienas – įamžinantis Kauno ir Lietuvos kultūrinės veiklos puoselėtojo Vidmanto Staniulio darbus. ...
-
Prezidentas Kaune pagerbė R. Kalantos atminimą16
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį lankėsi Kaune, kur pagerbė Romo Kalantos atminimą. ...
-
Kaune prasidėjo Muziejų naktis: vaizdai, siurprizai ir įdomybės1
Muziejų naktis visuomet sulaukdavo didelio kauniečių dėmesio. Neįprastas formatas – galimybė ekspozicijas apžiūrinėti iki pat vidurnakčio, panašu, kad veiksmingas ir šiemet. Iki vidurnakčio bus atviros daugelio Kauno muziejų dur...
-
Spaudos baliuje pagerbtos ilgametės „Kauno dienos“ žurnalistės1
Šeštadienio popietę Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus nariai rinkosi į V. Putvinskio gatvėje esantį „Vasaros olimpą“. Spaudos baliuje, kurio tradicija siekia tarpukario Lietuvos laikus, įteikti apd...