Požeminiai Kauno lobiai: kokių netikėtumų atranda archeologai?

Paslaptis už juostos

Aptvertas "stop" juosta Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelis tapo neprieinamas miestiečiams, bet ne archeologams. Pastarieji kastuvėliais čia ėmė mosuoti dar praėjusią vasarą. Tąkart buvo atrastos miesto kapinės, o šį rudenį radinių bagažas papildytas naujais lobiais.

"Visi jie susiję su Kauno miesto gyvavimo laikotarpiu. Ankstyviausi radiniai datuojami XVI a. pradžia. Tai kelios monetos, keramika, kokliai. Labai tikėjomės aptikti ką nors, kas susiję su totoriais, tačiau kol visi radiniai nenuvalyti ir neidentifikuoti, negaliu pasakyti, ar tarp jų yra totorių gamybos", – kalbėjo archeologas Olegas Fediajevas.

Daugeliu atveju senais laikais mirusi moteris per visą gyvenimą galėjo nesulaukti tokios pagarbos, su kokia jos palaikus 3–4 valandas šepetėliu valo klūpantis archeologas.

Rudenį vykdytų kasinėjimų metu rastos 23 itin retos XVI–XVII a. pradžios monetos – Žygimanto I Senojo pusgrašiai ir šilingas, Žygimanto III Vazos dvidenariai. Iš žemių iškeltos švininės kulkos, liudijančios apie karą su Maskva XVIII a. viduryje.

"Prieš karą XVII a. pirmojoje pusėje čia jau galėjo atsirasti sodyba ar sodybos. Pririnkome kelis šimtus šio laikmečio keramikos šukių ir plokštinių koklių nuolaužų, taip pat galimai tuo pačiu laikotarpiu datuojamus pamatų fragmentus netoli gynybinės sienos. XVIII a. radinių labai mažai, tad teiginio, kad ši miesto dalis buvo apleista iki XVIII a. pabaigos, nepaneigsime", – kasinėjimams vadovaujantis O.Fediajevas persikėlė į XVIII a. pabaigą, kai šioje vietoje buvo įrengtos miesto kapinės. 1797–1798 m. Kauno miesto planuose jos esą žymimos kaip katalikų, tačiau kasinėjimų metu buvo aptikta ir stačiatikių palaidojimų. Archeologų komandos vedlys pasakojo, kad per 2019–2020 m. buvo atkasta net 40 kapų. Dauguma jų apardyti.

"Katalikų kapai daugiausia be įkapių, keliuose iš jų rasti kryželių, žiedų, sagučių, medaliukas. Keliuose kapuose rasti stačiatikiams priskirtini kryželiai. Mirusieji laidoti karstuose ir nors mediena visiškai suirusi, fiksuoti karstų kontūrai ir rastos karstų vinys. Vienas karstas buvo su prašmatniomis žalvarinėmis rankenomis. Kapai datuoti XVIII a. pabaiga–XIX a. viduriu. Manoma, kad vėliau šioje teritorijoje nebelaidota, nes nuo 1848 m. veikė naujos kapinės Naujamiesčio rytiniame pakraštyje, dabartiniame Vytauto prospekte", – pasakojimą tęsė O.Fediajevas.

Galimi trys scenarijai

Nors kasinėjimai vyko rudenį, rezultatais archeologas pasidalijo visai neseniai. Delsė sąmoningai.

"Nenorėjau, kad, sužinoję apie rastus žmonių kaulus, imtų kas landžioti", – paklaustas apie Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje rastų palaikų likimą, O.Fediajevas pateikė tris galimus scenarijus, dažniausiai taikomus ūkinės veiklos ar įvairių statybų metu aptikus žmonių palaidojimus. Pirmasis – sustabdyti darbus ir neliesti mirusiųjų. Tokia praktika, anot jo, vykdoma kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui Izraelyje, nes pagal žydų tikėjimą kapų liesti nevalia. Būna retų išimčių, tačiau tada archeologų tyrimai vykdomi griežtai pagal žydų tikėjimo kanonus, prižiūrint rabinams.

"Antrasis sprendimo būdas – sovietinio tipo. Tokį terminą pasirinkau, kadangi ši praktika buvo labai gaji sovietmečiu, kur komunistų partijos planams negalėjo sutrukdyti kažkokie archeologai ar paveldosaugininkai. Esmė tokia – aptikus palaidojimus, juos greitai ir mechanizuotai iškasti, kad niekas nepamatytų, gruntą išvežti nežinoma kryptimi, pakloti, tarkim, kanalizacijos vamzdžius, ir vėl viską užkasti, galbūt net naktį, o statybininkams įsakyti, kad laikytų liežuvį už dantų, – savo pasakojimą O.Fediajevas pagrindė pavyzdžiais. – Toli eiti nereikia. 1979 m., statant požeminę drabužinę, prie Muzikinio teatro ekskavatoriais kastas gruntas su žmonių kaulais buvo sukrautas į sunkvežimius ir kažkur išvežtas. Šiuo metu vyksta drabužinės rekonstrukcija, tad iškasose surinkome likusius kaulelius ir prijungėme juos prie mūsų aptiktų palaidojimų. Gaila, kad tokių atvejų būta ir jau atgavus nepriklausomybę."

Perlaidojo su kunigu

Siekiant išsiaiškinti ar rastieji palaikai nėra kriminalinė auka, į trečiojo sprendimo būdą įtraukiama ir policija. Jei pastaroji nustato, kad tai ne jos tyrimų objektas, Kultūros paveldo departamentas (KPD) organizuoja tolesnius darbus tam, kad palaikai netrukdytų statybas vykdantiems darbininkams, archeologai juos iškasa pagal visus reikalavimus. Tokia praktika panaudota ir praėjusiais metais, kai Laisvės alėjos ir E.Ožeškienės gatvės sankryžoje buvo aptiktos iki tol nežinomos XVIII a. katalikų kapinės. Šioje vietoje buvo atlikti detalūs archeologiniai tyrimai, o palaikai iškasti.

"Tam nelabai prieštarauja ir krikščioniškoji doktrina. Svarbiausia – išlaikyti pagarbą mirusiajam. Na, o dėl to abejoti archeologų etika nereikia. Mėgstu duoti tokį pavyzdį: daugeliu atveju senais laikais mirusi moteris per visą gyvenimą galėjo nesulaukti tokios pagarbos, su kokia pagarba jos palaikus 3–4 valandas šepetėliu valo klūpantis archeologas", – šmaikštavo O.Fediajevas.

Rasti žmonių kaulai, anot kasinėjimams vadovavusio O.Fediajevo, jau ištirti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir perlaidoti Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje bendrame kape, dalyvaujant kunigui.

"Antropologinių tyrimų ataskaita dar rengiama. Gyvūnų kaulai tolesniems tyrimams perduoti VU Gamtos fakultetui. Nuvalyti, identifikuoti ir registruoti radiniai iš Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelio, anot archeologo, bus perduoti Kauno miesto muziejui", – įvykdytų kasinėjimų ataskaitą baigė patyręs archeologas.

Vaisingi keleri metai

Seni užrašai ant Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sienų, radiniai miesto centre ir kiti netikėtai aptikti lobiai – metai kaip niekad gausūs istorinių laimikių? KPD Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė visų laurų nebuvo linkusi skirti 2020-iesiems.

"Kaune ilgą laiką nevyko didelės statybos ir rekonstrukcijos, tai automatiškai tų archeologinių tyrimų nereikėjo. Prasidėjus darbams tyrimų prireikė, tad praėjusius metus laikyčiau proveržio metais, kai buvo aptikta nemažai radinių, papildžiusių miesto istoriją įvairiais faktais", – dalis jų, anot paveldosaugininkės, sugulė į muziejus, dalis – į archeologų ataskaitas.

Paslaptis: miestiečiai pamatys ne visus radinius, nes kelias iš archeologų rankų iki muziejaus – ilgas ir sudėtingas.

Apie vienus radinius, tokius kaip garsusis lobis Laisvės alėjoje, žmonės buvo informuoti, tačiau būta ir tokių, apie kuriuos niekas niekas nežinojo. Antai, praėjusiais metais, vykdant statybos darbus toje vietoje, kur dabar stovi Krepšinio namai, buvo rastas su XV a. siejamas lobis – 51 Vytauto Didžiojo denaras ir 19 Prahos grašių. Visi jie perduoti Kauno miesto muziejui. Būta ir daugiau pavienių radinių: Aleksandro valdymo laikotarpį menančios kulkos, variniai Jono Kazimiero šilingai, olandiškos pypkės fragmentai, antpirščiai, sidabrinės kniedės galvutė, kokliai. Vardydama radinius, A.Naureckaitė prisiminė medinių konkės bėgių fragmentą Laisvės alėjoje ar Šv.Jurkio Kankinio bažnyčioje aptiktą pirmą grindinį, pagal kurį atkurta grindų danga.

"Tikiu, kad miestas saugo dar daug paslapčių, apie kurias, bėgant laikui, mes sužinosime", – KPD Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė nekantravo sužinoti, kokiais radiniais ir faktais kitąmet bus papildyta miesto istorija.