Tinkamiausia vieta
Virš įmonės „Akmelita ir Ko“ pastarosiomis savaitėmis kybo tirštesnis nei įprastai dulkių debesis. Ne dėl užsakymų gausos, ne dėl laiko stygiaus, o dėl laikinųjų svečių, su kuriais iki pat mėnesio pabaigos įmonės darbuotojai dalysis Jovarų gatvėje esančia aikštele. Po 20 metų pertraukos į Kauną sugrįžo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, o „Akmelita ir Ko“ erdvės, anot organizatorių, geriausia vieta, kur galėjo įsikurti menininkai.
„Kūrybos procesas techniškai labai sudėtingas. Kiekvienas menininkas gavo po du granito kubus. Juos reikia versti, pjauti, tam tikruose etapuose neapsieinama be kranų, keltuvų. Čia yra tinkama bazė su visomis reikalingomis sąlygomis“, – kampinių šlifuoklių keliamą triukšmą bandė perrėkti Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė ir Tarptautinio skulptūrų simpoziumo organizatorė Rebeka Bruder.
Prie tokio garsinio fono priprato ne tik ji, bet ir skulptoriai, aikštelėje dūzgiantys nuo ryto iki saulėlydžio. Nuo pirmadienio iki pat savaitės pabaigos.
„Dabartinis etapas švaresnis, nekelia tiek daug dulkių, bet pradžia, kai reikėjo nuimti masę, buvo kitokia. Kai vienu metu įsijungdavo dešimt šlifuoklių, net giedra diena nuo dulkių ir garso apsiniaukdavo“, – prisiminė R. Bruder.
Kai vienu metu įsijungdavo dešimt šlifuoklių, net giedra diena nuo dulkių ir garso apsiniaukdavo.
Nuskilo ketvirtadaliui
Norą dalyvauti simpoziume išreiškė ir idėjas konkursui pateikė beveik 40 kūrėjų, atrinkta ketvirtadalis. Visi skulptoriai pasižymi įvairiapuse kūrybine biografija, aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, bienalėse ir simpoziumuose, ne sykį pelnė reikšmingų apdovanojimų ir premijų.
„Štai šioje pusėje turime penkis, priešingoje – dar keturis. Vienas menininkas darbus jau baigė, – išnirusi iš dulkių koridoriaus, R. Bruder pristatė Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyvius. – Du latviai, du ukrainiečiai ir šeši lietuviai. Beje, visi jie – kauniečiai.“
Mindaugas Jurėnas, Donatas Dovidavičius, Vytautas Narutis, Gediminas Pašvenskas, Gintaris Juozas Česiūnas, Stasys Žirgulis, Arvis Kantiševs, Āris Smildzers, Volodymyras Kochmaras ir Olena Dodatko, komisijos manymu, labiausiai įsigilino į simpoziumo temą.
„Kokia ji? Šis skulptūrų simpoziumas skirtas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Kauno modernizmui. Menininkai turi savo kūriniais sukurti dialogą su tarpukario architektūros palikimu, suteikti naujų prasmių ir praturtinti miesto kultūrinį peizažą“, – anot R. Bruder, kaip atskleisti temą – kiekvieno menininko asmeninis pasirinkimas. Kai kurie skulptoriai atsispyrė nuo tam tikrų tarpukario architektūros detalių, kiti – nuo paties laikmečio ir jo metu tvyrojusios nuotaikos.
Architektūra ir žmonės
Vienintelei komandos moteriai – ukrainietei Olenai – įkvėpimu tapo ne Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia ar Vytauto Didžiojo karo muziejus, o žmonės. Būtent jie, menininkės įsitikinimu, kuria miestą ir jo aurą.
„Mano darbo pavadinimas – „Pulsas“. Žvelgiant į jį galima pamatyti širdies ritmo kreivę. Kiekvieno mieste gyvenančio žmogaus ritmo kreivę, – O. Dodatko neslėpė, kad dirbant prie granito skulptūros ir jos pačios pulsas buvo dažnesnis. – Viena, kai tu dirbi pagal užsakymą, ir visai kas kita, kai darai tai, ką jauti. Tada ir nuovargis nėra toks stiprus, nors, kaip matote, darbas atima daug jėgų. Žinau, vakare krisiu kaip lapas.“
Menininkės teigimu, sunkiausias etapas – granito pjaustymas. Šį etapą ji jau įveikė. Liko baigiamieji darbai, kurie užima daug laiko ir yra mažiausiai matomi.
„Atrodo, darai kažką, darai, o rezultato taip ir nematyt“, – iš puodelio gurkštelėjusi paskutinį arbatos lašą, O. Dodatko pakilo nuo kėdės, o akis paslėpė po apsauginiais akiniais. Tuo metu V. Narutis juos nusiėmė ir, paėjęs kiek tolėliau nuo įrankiais mosuojančių kolegų, įkvėpė tyro oro.
„Nelengvas skulptorių darbas. Turime suderinti daugybę specialybių, žinoti, kaip dirbti su medžiu, akmeniu, geležimi arba bronza, – kalbėjo simpoziumo dalyvis V. Narutis, savo darbą pavadinęs „Poilsiu“. – Aš pats per pastarąsias savaites mažai ilsėjausi. Daug dirbau ir tikrai daug padariau. Žiūriu į ryškėjantį rezultatą ir pats nesuprantu, kaip taip pavyko. Tikriausiai azartas apėmė. Norisi pamatyti, kaip viskas atrodys miestiečių, menininkų ir architektūros sintezėje.“
Savo kūriniui skulptorius panaudojo dviejų spalvų granitą. Kompoziciją sudarys atskiros detalės, kurios primins atokvėpio akimirką – ant kelių padėtą išvargusią ir apsunkusią galvą.
„Tikiu, kad kiekvienas pamatys tai, ką nori. Čia kaip su „Ledynmečio avimis“, kurios ganosi akmens skulptūrų parke Juodkrantėje“, – šypsojosi kūrėjas, savaitės pradžioje Lietuvos banko rūmuose pristatęs savo sukurtą kolekcinę monetą, skirtą kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
Susilies su Kaunu
Kaip teigia organizatoriai, renginio veiklomis siekiama didinti žinojimą apie UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo vertybę, stiprinti miestiečių pasididžiavimą ir kurti šiuolaikinės skulptūros dialogą su architektūra.
„Tarptautinis skulptūrų simpoziumas – tai meninė iniciatyva, kuria siekiame sustiprinti Kauno kaip UNESCO pasaulio paveldo miesto įvaizdį. Į miesto unikalią modernizmo architektūrą ir paveldą savo kūrybinį žvilgsnį nukreips ir Lietuvos, ir užsienio skulptoriai. Tikimės ne tik aukštos meninės vertės kūrinių, kurie papuoš miestą, bet ir aktyvaus bendruomenės įsitraukimo į renginius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jam antrino R. Bruder.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė įsitikinusi, kad renginys suteiks menininkams vertingos patirties, skatins tarpkultūrinius mainus ir tiesiogiai prisidės prie meno kokybės augimo.
„Skulptūros simpoziumai – itin reti, o pasigirti architektūra, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, taip pat gali ne kiekvienas. Manau, tai unikali galimybė Kaunui ne tik praturtinti savo kultūrinį peizažą, bet ir dar kartą parodyti, kokią vertę turi paveldas šiuolaikiniame mene“, – R. Bruder neabejojo, kad tai įvertins ir kauniečiai, ir miesto svečiai.
Pasibaigus simpoziumui, menininkų sukurtos granitinės skulptūros šaknis įleis Kauno mieste. Tiksli vieta dar derinama, tačiau tikėtina, kad tai bus parkas šalia Ąžuolyno bibliotekos.
Bendra projekto vertė – beveik 264 tūkst. eurų (brangiai atsieina vien medžiagos skulptoriams, granitas), iš jų 249 tūkst. skiria Kauno miesto savivaldybė, likusi dalis – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus lėšos.
Naujausi komentarai