„Paveldosauginės kultūros“ lygio barometras itin palankus Kauno rajono savivaldybei

„Vieta tikrai aukšta – rikiuojamės po trijų didžiųjų miestų ir trijų rajoninių savivaldybių. Smagu matyti tokį įvertinimą“, – džiaugėsi Žilvinas Rinkšelis, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldą.

Smalsiausia – sužinoti finansavimą

Jo žodžiais, susipažinus su Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengtu dokumentu, kilo įvairių minčių. Žinoma, jos visos – pozityvios. „Apskritai, bet kokių duomenų rinkimą, jų apibendrinimą vertinu teigiamai. Tai daro daugelis įstaigų ir institucijų. Smagu, kad indeksas nustatytas ir paveldosaugos lauke. Tai svarbu vertinant pokyčius, tendencijas, nuoseklumą, objektyviai nustatant savivaldybių požiūrį į kultūros paveldą“, – įsitikinęs Ž. Rinkšelis.

Pasak jo, savivaldybėse dirbantiems paveldosaugininkams, kurie ir yra šių duomenų teikėjai Valstybinei kultūros paveldo komisijai, duomenys arba vertinimai parodo situaciją, kuri ir taip yra aiški renkant ir teikiant duomenis atskiriems indekso rodikliams nustatyti. Jei savivaldybė metų eigoje mažiau dėmesio skyrė, tarkime, paveldo objektų stebėsenai, inventorizavimui, jei joje nėra sudarytos vertinimo tarybos ir pan., natūralu, kad balai bus mažesni.

Žilvinas Rinkšelis / Asmeninio archyvo nuotr.

„Žinoma, visada smalsiausia pamatyti ir palyginti pagrindinį rodiklį – finansavimą, taip pat įvairių rodiklių skirtumus atskirose savivaldybėse. Tai padeda nustatyti silpnąsias vietas ir tas, kurioms dėmesio turi būti skiriama daugiau“, – pabrėžė pašnekovas.

Paklaustas, kas, jo nuomone, Kauno rajono savivaldybei lėmė septintą vietą, Ž. Rinkšelis neabejojo: paveldui skirtas finansavimo dydis, nes finansavimo rodiklis, lyginant su kitais rodikliais, sudarė 50 procentų.

Paveldo objektai ir rajoną daro įdomesnį, patrauklesnį.

Turtas – gausus ir įvairus

605 – tiek šiuo metu Kauno rajone yra paveldo objektų: saugomi 348 nekilnojamieji kultūros paveldo objektai (statiniai, piliakalniai, paminklai) ir 257 kilnojamieji kultūros paveldo objektai (paveikslai, skulptūros, baldai ir pan.).

Ar tokia jų įvairovė yra pliusas, ar atvirkščiai? Ž. Rinkšelio nuomone, įvairovė yra neabejotinai pliusas. „Paveldo objektas iš esmės yra ir turistinis objektas. Kuo jų yra daugiau ir įvairesnių, tuo įvairesnius lankytojų grupių poreikius galime atliepti. Be to, paveldo objektai ir rajoną daro įdomesnį, patrauklesnį. Žinoma, specifiniai objektai gali kelti ir tam tikrų iššūkių – ypač turint galvoje jų tvarkybą ar priežiūrą. Tačiau tai paveldosaugininko kasdienybę tik nuspalvina ir daro įdomesnę“, – šypsojosi paveldosaugininkas.

Kaita: Tado Ivanausko Obelynės sodyba tampa vis gražesnė ir patrauklesnė. / Organizatorių nuotr.

Pašnekovas išskyrė Kauno tvirtovės objektus. Tai – didžiulis fortifikacinio paveldo kompleksas, kurį sudaro įvairios paskirties objektai. Šio paveldo tvarkymas ir priežiūra reikalauja specifinių žinių, įgūdžių, didelių išteklių. „Galime pasidžiaugti, kad Kauno tvirtovės objektai vienija nemažas aplink juos gyvenančių žmonių ir šiuo paveldu besidominčių entuziastų bendruomenes. Šalia fortų esančios Domeikavos, Seniavos bendruomenės juos puikiai išnaudoja ir rekreacijai, šventėms, bendruomenėms susiburti, o tai prisideda prie šių objektų geresnio pažinimo, aktualinimo ir išsaugojimo“, – pavyzdį pateikė Ž. Rinkšelis.

Atmintis: pakaunėje rūpestingai tvarkomos žydų žudynių vietos. / Organizatorių nuotr.

Atspindi lankytojų srautai

Kuriais paveldosaugos objektais Kauno rajono savivaldybė didžiuojasi labiausiai? Juos, įsitikinęs pašnekovas, galėtų įvardinti daugelis, nes populiarumą atspindi lankytojų srautai. Tai – senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Raudondvario dvaro kompleksas, Pyplių piliakalnis, Tado Ivanausko Obelynės sodyba.

„Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šis sąrašas – baigtinis ir nekintantis, tiesiog šie objektai pastaraisiais metais sulaukė daugiausia dėmesio ir lėšų. Taip pat didžiuojamės vienintele išlikusia Čekiškės sinagoga, kurioje tebevyksta vidaus tvarkybos darbai, III forto bendruomene: jos iniciatyva, finansuojant Kauno rajono savivaldybei, įrengiamas pažintinis takas, šiais metais planuojama pradėti Jadagonių piliakalnio tvarkymo darbus. Viską užbaigus, lankomiausių objektų sąrašas neabejotinai pasipildys“, – įsitikinęs Ž. Rinkšelis.

Sukaktis: pernai pakaunėje minėtos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. / Organizatorių nuotr.

Ką darys šiemet?

Atsigręžus į litvakų Karnovskių ir žymaus amerikiečių muzikanto Luiso Armstrongo istoriją, sulaukta tarptautinio žydų bendruomenės dėmesio. Jos iniciatyva šiais metais kartu bus tvarkomos Vilkijos senosios žydų kapinės.

Šiemet planuojama sutvarkyti paskutinę žydų žudynių vietą Rinkūnų k. (Garliavos apyl. seniūnija), laisvės kovotojų ir nepriklausomybės paminklus.

Darbai bus tęsiami III forte, Tado Ivanausko sodyboje Obelynėje.

Kaip ir kasmet, savivaldybė skyrė lėšų bažnyčių programai. Tai leis tęsti darbus Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje, Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriuje, Čekiškės sinagogoje.

Šarūnas Šukevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybė administracijos direktorius

Kultūros paveldas – viešosios pagarbos, memorialiniai, istoriniai objektai, dvarai, senosios kapinės, piliakalniai, bažnyčios – Kauno rajono savivaldybei yra labai svarbus, juo rūpinamasi, prižiūrėti ir tvarkyti skiriamas finansavimas.

Džiaugiamės, kad Kauno rajono savivaldybės pastangos kultūros paveldą išsaugoti ateities kartoms pastebėtos ir įvertintos. Pirmajame paveldosauginiame savivaldybių indekse susumavus visus rodiklius nustatyta, kad daugiausia balų surinko trys didžiųjų miestų savivaldybės: Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno, toliau rikiuojasi Panevėžio, Klaipėdos, Joniškio ir Kauno rajonų savivaldybės.

Ne mažiau džiaugiamės, kad sutvarkyti objektai yra patrauklūs, lankomi, tampa vietos bendruomenių susibūrimų ir švenčių vieta. Visa tai įpareigoja savivaldybę ne tik išlaikyti kartelę, bet ir kelti ją dar aukščiau.

Paveldo DNR

Savivaldybių paveldosauginis indeksas įvertina kultūros paveldo apsaugos situaciją savivaldybėse iš kelių perspektyvų: savivaldybių skiriamo ir pritraukiamo finansavimo, savivaldybių administracijų ir privačių asmenų vykdomų veiklų ir iniciatyvų.

Pasitelkiant įvairius rodiklius siekta objektyviai nustatyti savivaldybių požiūrį į kultūros paveldą. Indeksas yra matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekiama parodyti paveldosauginę situaciją kiekvienoje savivaldybėje.

Siekiama, kad šis indeksas būtų aktualus savivaldybėms ir galėtų nurodyti jų skirtumus, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias paveldosaugos sritis savivaldybėse. Dabartinio savivaldybių „paveldosauginės kultūros“ lygio nustatymas, įvertinimas ir paskesnis skatinimas gali tapti svarbiu stimulu, paspartinančiu teigiamus kultūros paveldo apsaugos procesus savivaldybėse.

Manoma, kad sudarius Paveldosauginį savivaldybių indeksą bus sukurta sveika konkurencija tarp savivaldybių, skatinant jų iniciatyvas paveldo apsaugos srityje ir plečiant „paveldosauginę kultūrą“ savivaldybėse.

Aukšta „paveldosauginė kultūra“ gali prisidėti prie stipresnių bendruomenių, didesnio pasitikėjimo valstybe ir savivaldybe, pilietiškumo puoselėjimo ir ekonominių rezultatų, pritraukiant turistus ar paskatinant gyventojus likti ir kurti savo gimtoje savivaldybėje, kuriant šiuos saitus ir per paveldą, tampantį įkvėpimo šaltiniu.