Aptariamos situacijos
Eidama į Raudonojo Kryžiaus rengiamą civilinės saugos ekskursiją svarsčiau, ar tai dar gali būti kam nors įdomu. Greičiausiai jau visi viską žino ir yra pasirengę. Klausiau savęs, ar dar yra kas nors, ko nežinau. Jau vėliau, gal įpusėjus ekskursijai, džiaugiausi atėjusi. Ne todėl, kad sužinojau ką nors, ko nebuvau girdėjusi, o todėl, kad dar kartą pasikartojau pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ABC. Juk kartojimas, kaip mokykloje mokė, žinių motina.
Su Raudonojo Kryžiaus savanoriais susitikome Vienybės aikštėje. „Daug žinau, skaitau, bet, pagalvojau, gal ką nors praleidau, gal dar ką nors naujo išgirsiu“, – šyptelėjo į ekskursiją atėjusi ponia Regina.
Pirmiausia pasikartojome, kokios gali būti ekstremaliosios situacijos. Gamtinės nelaimės: audros, smarkios liūtys, potvyniai, didelės sniego pūgos ar ilgalaikė sausra. Šios daugiau mažiau visiems pažįstamos. Kauno apylinkių gyventojai kone kiekvieną pavasarį patiria pasirengimo potvyniui rūpesčių.
Kita grėsmė – gaisrai: miškų ir durpynų gaisrai, kylantys dėl sausros ar žmogaus kaltės. Niekas neapsaugotas ir nuo avarijų pramonėje: gamyklų gedimai, sprogimai ar pavojingų cheminių medžiagų nuotėkis.
Infrastruktūros griūtys: dideli energetikos, vandens tiekimo, transporto ar ryšių sistemos sutrikimai. Branduolinės avarijos: nelaimės atominėse elektrinėse, keliančios radiacijos pavojų.
Epidemijos, vieną kurių dar ne taip seniai pergyvenome – COVID-19 pandemiją. Ekologinės situacijos: didelio masto vandens, dirvožemio ar oro užteršimas nuodingomis medžiagomis, naftos ar kitų teršalų išsiliejimas gamtoje.
Socialinės situacijos: riaušės, teroristiniai išpuoliai arba nusikalstamos veikos, ir kariniai konfliktai, apie kuriuose mažiausiai norime galvoti ir kalbėti: karo veiksmai ar tiesioginė ginkluota grėsmė valstybės saugumui.
Tačiau visose situacijose yra vienas bendras vardiklis – žinoti pirmuosius žingsnius, turėti po ranka būtinus reikmenis. Tuo turėtume pasirūpinti patys.
Verta pergalvoti
Vienybės aikštė didelė. Raudonojo Kryžiaus savanoris Ernestas Stankevičius patikrino: „Ar matote čia artimiausią priedangą?“ Žvalgėmės, tačiau drąsaus atsakymo nebuvo, tik žinojimas, kad po aikšte yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, leido spėti – priedanga po mumis.
Ernestas sutiko, kad ženklų, informuojančių apie priedangas, galėtų būti daugiau. Pagal spalvą dar buvo galima įžiūrėti, kad viena artimiausių priedangų – ir kitoje K. Donelaičio gatvės pusėje esantis universitetas. Ernestas paragino telefonuose įsidiegti programėlę LT72.lt, su kuria nesunkai rastumėte priedangą pagal buvimo vietą.
Einant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės link Ernestas priminė, kad esant, tarkime, sprogimų rizikai, turėtume būti kuo toliau nuo stiklinių pastatų. Daugiausia žalos padaro ne pats sprogimas, o jo sukelta banga, skriejančios skeveldros ir dūžtantys pastatų stiklai.
Kai požeminėje automobilių aikštelėje atsiduri ne automobilį palikti, o galvodamas apie ekstremaliąją situaciją, apima visai kitos mintys. Kas, jei čia reikėtų pabūti kelias valandas? Vien kelių buteliukų vandens gal ir nepakaktų. Esant galimybei, gal reikėtų ir kokį pledą prigriebti, kelis batonėlius užkandžių arba pasiimti visą išvykimo krepšį?
Pasitikėkite tik iš oficialių šaltinių gauta informacija.
„Po pranešimo, kuriuos ir dabar dėl įvairių klimatinių reiškinių gaunate į telefonus, gautumėte ir pranešimą apie bet kokią ekstremaliąją situaciją. Pasitikėkite tik iš oficialių šaltinių gauta informacija – pranešimas, kitas žingsnis – įsijungti LRT. Informuos, ką turite daryti. Priedangoje reikia atsidurti maždaug per 3–5 minutes“, – aiškino Ernestas.
Žinoma, visoms ekstremalioms situacijoms pasiruošti 100 proc. neįmanoma. Viskas priklauso ir nuo aplinkybių, kur tuo metu esame. Jei esame darbe, mokykloje, o išvykimo krepšys namuose, prioritetas yra gyvybė ir saugumas.
Šeimos susitarimas
Iš požeminės perėjos persikėlėme į Vytauto Didžiojo karo muziejų. Ant durų pritvirtintas ženklas bylojo, kad tai – Kolektyvinės apsaugos statinys (KAS). KAS žymimas specialiu ženklu – tai lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
KAS – kitos paskirtie statinys nei priedanga, kurioje gyventojai pralaukia kilusį pavojų. Čia keliaujame tuo atveju, kai neturime, kur sugrįžti. Priedanga žymima kitaip – lygiakraštis geltonas kvadratas, kuriame nupieštas stogelis, žmogaus siluetas ir užrašyta: PRIEDANGA.
„Mes šeimoje esame susitarę, kuris ką daro, įvykus ekstremaliajai situacija. Auginame tris mažamečius vaikus, todėl susitarėme, kuris, atėjus tinkamam laikui, važiuoja vaikų ir kur susitinkame. Svarbiausia beatodairiškai nelėkti pasiimti vaikų. Dabar ir darželiai, ir mokyklos ruošiasi ekstremaliosioms situacijoms ir mokosi apsaugoti mūsų vaikus iki to momento, kai tėvams bus saugu juos pasiimti“, – tokį susitarimą Ernestas ragino priimti visas šeimas.
Bendrauti Raudonojo Kryžiaus savanoris rekomendavo SMS žinutėmis, nes dėl galimų internetinių trikdžių ar didelio kiekio skambučių vienu metu susisiekti gali būti sudėtinga. Žinoma, būtina iš anksto apgalvoti šeimos susitikimo vietą.
Pasirūpinti savimi
Galutinis taškas civilinės saugos ekskursijoje – išvykimo krepšys ir jo turinys. Tai irgi individualus pasirengimas, tačiau bendri patarimai naudingi visiems. Juos nesunkiai galima rasti puslapyje LT72.lt.
„Miegmaišis, kilimėlis – gali būti, gali ir nebūti, bet vandens kuprinėje turi būti būtinai. Yra tokia taisyklė: trys minutės – be oro, trys dienos – be vandens, trys savaitės – be maisto. Tiek žmogus išgyvena“, – apgalvoti ir susiskaičiuoti patarė savanoris.
Kuprinę Ernestas rekomendavo rinktis su kuo daugiau kišenių ir jas užpildyti mažos talpos buteliukais. Taip tiesiog patogiau. Būtina susidėti į kuprinę dokumentus. Jei turime ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, pasas visada gali būti kuprinėje, kai prireiks, išsiimsime.
Nekilnojamo turto dokumentai taip pat laikomi kuprinėje, jų kopijos – jums saugioje vietoje. Prie dokumentų turėkite artimųjų nuotraukas, o telefonų numerius susirašykite ant popieriaus ir turėkite telefono dėkliuke. Šiandien ir taip sunkiai atsimename numerius, stresinėje situacijoje jie gali tiesiog išgaruoti iš galvos.
Kuprinėje turi būti vaistų, kuriuos vartojate nuolat, ir papildomai vaistų nuo skausmo, viduriavimo, nors minimalus pirmosios pagalbos rinkinys. „Maistas. Jį geriausia išbandyti dar iki ekstremaliosios situacijos. Juk ne konservus dėsitės į kuprinę, o sausą davinį. Jie būna labai skirtingi. Įsimeskite riešutų, batonėlių ir juodo šokolado – jis pagerins ne tik pilvo reikalus, bet ir nuotaiką“, – šyptelėjo savanoris.
Praktiški patarimai
Išvykimo kuprinės turinį paklojęs ant Karo muziejaus grindų, Ernestas atkreipė dėmesį, kad visi daiktai sudėti pagal grupes atskiruose maišeliuose. Taip lengviau rasti tai, ko reikia, kad kuprinė netaptų tiesiog bet kaip sumestų daiktų maišu.
Renkantis drabužius savanoris rekomendavo vengti maskuojančių spalvų – tokie drabužiai gali suklaidinti ir aplinkiniai gali jus palaikyti ne civiliu, o kariškiu. „Mano kuprinėje dar yra kastuvėlis – na, jis bus naudingas, kai šalia nebus tualeto. Taip pat yra virvė ir lipni juosta. Sakoma, kad nėra nieko, ko nepataisysi su lipnia juosta ir virve“, – praktinius patarimus dėliojo Ernestas.
Į kuprinę savanoris įsidėjo ir mažą palapinę, vandens valymo tablečių, šiukšlių maišą, žiebtuvėlį, mažą radijo imtuvą. Pasišoviau kilstelėti Ernesto kuprinę. Vos pakėliau nuo žemės. Rekomenduojama kuprinės talpa – 45 l, tačiau svoris neturėtų viršyti 20 proc. jūsų kūno masės.
„Kuprinės turinį rekomenduojama laikas nuo laiko peržiūrėti. Man puikus priminimas yra du kartus per metus keičiamos padangos. Tada sezoniškai peržiūriu kuprinę, patikrinu, ar nesibaigė maisto galiojimo laikas.
Jei turite vaikų, įsidėkite į kuprinę jūsų vaikui mielą smulkmenytę. Labai svarbu, kad mūsų vaikai net ir esant ekstremaliajai situacijai turėtų tai, kas jiems sukelia gerų emocijų“, – kalbėjo savanoris.
Atmintinė
Gavę perspėjimo pranešimą, vykdykite pranešime pateiktus nurodymus.
Sekite oficialią informaciją per LT72, LRT, valstybės ir savivaldybių institucijų informacijos kanalus.
Šeimos planas – susitikimo vieta, pasidalijimas atsakomybėmis, kontaktai.
Maisto atsargos namuose 72 valandoms.
Išvykimo krepšys kiekvienam šeimos nariui atskirai.
Išvykimo krepšys
Asmens dokumentai, kiti svarbūs dokumentai.
Visi svarbiausi dokumentai, įrašyti į šifruotą USB atmintinę.
Grynieji pinigai: smulkiomis kupiūromis.
Artimųjų telefonų numeriai, adresai ir rašiklis.
Atsarginiai namų ir automobilio raktai.
Vanduo: mažiausiai 6 l vienam asmeniui (po 2 l dienai) mažose talpose.
Vandens filtras arba specialios dezinfekavimo tabletės vandens valymui.
Maistas, specialus maistas kūdikiams arba maistas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
Daugiafunkcis įrankis, atidarytuvas, metalinis puodelis ar dubenėlis.
Medicininis rinkinys: tvarsčiai, pleistrai, turniketas, dezinfekcinis skystis, sterilios pirštinės, žirklės.
Asmeniniai vaistai: kasdien naudojami receptiniai medikamentai (mažiausiai septynių dienų atsarga).
Nereceptiniai vaistai: nuo skausmo, karščiavimo, virškinimo sutrikimų ir alergijų.
Higienos reikmenys: drėgnos servetėlės, muilas, dantų šepetėlis ir pasta, tualetinis popierius, įklotai.
Apsauga: medicininės kaukės arba respiratoriai (Ffp3) kvėpavimo takų apsaugai.
Radijo imtuvas, maitinamas baterijomis arba su mechaniniu prisukimu (dinama) informacijai gauti.
Prožektorius (geriausia – galvos lukštas) ir atsarginės baterijos.
Įkrauta nešiojamoji baterija telefonui.
Degtukai arba žiebtuvėlis, supakuoti į neperšlampamą maišelį.
Švilpukas signalui duoti, jei prireiktų pagalbos.
Patogūs, judesių nevaržantys drabužiai (termodrabužiai, šiltas megztinis, atsarginės kojinės, apatiniai).
Patogi, tvirta ir jau pranešiota avalynė.
Apsauga nuo oro sąlygų: neperšlampama striukė arba apsiaustas nuo lietaus, kepurė, pirštinės.
Miegui: miegmaišis, kilimėlis arba bent jau termoizoliacinė (folinė) antklodė.
Daugiafunkcis peilis.
Tvirta lipni juosta.
Virvė.
Popierinis Lietuvos ar regiono kelių žemėlapis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)