Paradoksas: Kauno gimnazija – lyderė ir pagal šimtukų, ir pagal susikirtusiųjų skaičių

Sutampa su metiniu pažymių vidurkiu

Šiųmečiai kauniečių įvertinimai kur kas geresni ir nei pernykščiai. Tiesa, vertinama, kad taip yra dėl to, kad šiemet buvo lengvesnės užduotys, tačiau net ir tokiu atveju, visi šiųmečiai abiturientai per egzaminus gliaudė tuos pačius riešutus.

„Šių egzaminų rezultatai geresni nei praėjusiais metais ne tik pagal didesnį šimtukininkų skaičių, bet ir mažesnį egzamino neišlaikiusiųjų procentą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino 3,72 proc. sėkmingesni rezultatai, o matematikos – netgi 12,98 proc.“, – skaičiavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė.

Rezultatų stabilumą lemia ir tinkama temų formuluotė, užduočių dermė su dalyko ir brandos egzamino reikalavimais.

Ji akcentavo, kad egzaminų vertinimo tendencijos eilę metų yra stabilios. „Taikoma ta pati vertinimo sistema, nustatomos egzaminų išlaikymo ribos. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų. Matematikos egzamino išlaikymo riba – 9 taškai iš 60 galimų. Vertinant kitų dalykų valstybinius brandos egzaminus laikomasi tų pačių išlaikymo ribų kaip ir ankstesniais metais. Tai tik patvirtina, kad mokiniai mokomi, atsižvelgiant tiek į bendrąsias, tiek ir į atskiro mokomojo dalyko bei atskiro mokomojo dalyko brandos egzamino programas“, – kalbėjo V. Adaškevičienė.

Mokinių metinių vidurkių ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė, pasak jos, parodė, kad mokymosi įvertinimas mokykloje tiksliai atsispindi ir valstybinių brandos egzaminų rezultatuose.

„Rezultatų stabilumą lemia ir tinkama temų formuluotė, užduočių dermė su dalyko ir brandos egzamino reikalavimais. Be to, šiais metais, atsižvelgiant į mokymosi būdą, abiturientams buvo parengta ypač daug pagalbos priemonių (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai/), kurios neabejotinai buvo veiksmingos“, – įsitikinusi V. Adaškevičienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai

Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą Kaune šiemet išlaikė 94,59 proc. kandidatų (2020 m. – 90,87 proc.). Vertinimo vidurkis – 51,03 balo (šalies mastu – 46,38).

86-99 balais įvertinta 306 kandidatų darbai (14,33 proc., kaip ir 2020 m.). 100 balų įvertinti 81 kandidato darbai (3,78 proc., 2020 m. – 60, t.y 2,81 proc.).

Daugiausia darbų, įvertintų 100 balų, – tarp Kauno technologijos universiteto gimnazijos (15), Kauno „Saulės“ gimnazijos (14), Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos (12), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos atstovų (11).

„Paradoksalu, tačiau ir daugiausiai neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino yra Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos kandidatų (9), Kauno „Aušros“ gimnazijos (8), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kandidatų (7), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (6)“, – vardijo V. Adaškevičienė.

Reikėtų atsižvelgti, kad Kauno mokyklose labai skirtingas dvyliktokų skaičius.

Lenkia ir dėl matematikos

VDU „Rasos“ gimnazija šimtukais ir nesėkmėmis išsiskiria ir analizuojant valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šį egzaminą Kauno mieste išlaikė 87,95 proc. kandidatų (2020 m. – 74,97 proc.). Vertinimo vidurkis – 40,7 balo (šalies mastu 35,24).

86-99 balais įvertinta 157 kandidatų darbai (8,26 proc., 2020 m. – 7,05 proc.). 100 balų įvertinta 34 kandidatų darbai (1,79 proc., 2020 m. – 21, t.y. 1,18 proc.).

Daugiausia 100 balų įvertintų darbų pateikė Kauno technologijos universiteto gimnazijos (19); Kauno „Saulės“ gimnazijos (6); Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos  atstovai (2). Kitose septyniose ugdymo įstaigose – po vieną šimtuką.

Daugiausiai neišlaikiusiųjų matematikos valstybinio brandos egzamino – tarp Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos (23 (11,92 proc.)), Kauno „Aušros“ gimnazijos (14), Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (13), Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos (12), Kauno Jono Jablonskio gimnazijos (12), Kauno technikos profesinio mokymo centro (11), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kandidatų (10), Kauno „Varpo“ gimnazijos (10) atstovų.

Gimnazijos komentaras

VDU „Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas portalui kauno.diena.lt teigė, kad „kol kas yra nelabai susipažinęs su rezultatais“, todėl neturėtų, ką pakomentuoti.

Nuotolinis mokymas reikalauja didelio vaikų atsakingumo, savarankiško darbo.

Pacitavome savivaldybės pateiktus duomenis, tiksliau – gautų šimtukų ir valstybinių egzaminų neišlaikiusiųjų skaičius Kauno mokyklose. „Sunku pasakyti. Gal dėl nuotolinio mokymo taip pas mus nutiko. Nuotolinis mokymas reikalauja didelio vaikų atsakingumo, savarankiško darbo“, – akcentavo A. Sakalauskas, bandydamas ieškoti atsakymo, kodėl gimnazijoje taip išsiskyrė egzaminų rezultatai.

Nuotolinis mokymas ilgai vyko visiems šiųmečiams Kauno dvyliktokams, tačiau kaip pastebėjo gimnazijos vadovas, tikslų vaizdą parodytų mokyklų atstovų, gavusių šimtukus ir neišlaikiusių egzaminų, procentas, o ne skaičius. Vienur, pavyzdžiui, aštuonios dvyliktokų klasės, kitur gal vos viena.

Anot jo, gerus balus pelnė tie, kurių geresnė savidisciplina, kuriems buvo palanki nuotolinio mokymo sistema. Jų įdirbis, rezultatai dėl nuotolinio mokymo gal net ir pagerėjo, tačiau tų, kuriems reikėjo didesnės motyvacijos mokytis, spragos pagilėjo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kita vertus, valstybinius egzaminus laiko tik tie, kurie nori. Nedarome tokios atrankos, kad tau nelabai sekasi, tu nelaikysi“, – kalbėjo direktorius.

Dvyliktokai galėjo laisvai rinktis laikyti valstybinį ar mokyklinį, lengvesnį, egzaminą. Atestatui gauti jie turėjo parodyti lietuvių kalbos ir literatūros žinias, o taip pat turėjo laikyti dar vieną – pasirenkamąjį – egzaminą.