Atvyko ir muftijus
Į penktadienį po pietų vykusias pamaldas susirinko nemažai musulmonų, visi į vidų netilpo. Lauke iš pradžių meldėsi tik saujelė vyrų, tačiau po truputį vis rinkosi. Galų gale susirinko nemaža minia.
Vieni ėjo su savo maldos kilimėliais, kiti skubėjo susimokėti už parkavimą. Parkomatas buvo šalia tos vietos, iš kurios žurnalistai pasirinko stebėti situaciją.
Kai kurie tikintieji į pamaldas ėjo pavieniui, kai kurie grupelėmis. Buvo ir tokių, kurie atėjo pačioje pamaldų pabaigoje. Kai kurie nemenkai vėlavusieji skubėjo bėgte. Trumpindami kelią pora jų šoko per nedidelę akmeninę tvorą.
Garsiakalbiai buvo pasitelkti tik prasidedant pamaldoms. Po to viskas vyko labai tyliai.
Vykstant pamaldoms ties žurnalistais sustojusi ir automobilio langą pravėrusi moteris ragino kviesti pareigūnus. Sulaukusi tylos, paaiškino, kad tam, jog būtų išaiškinta, kiek maldininkų nesusimokėjo už parkavimą aplinkinėse gatvėse – stovėjimas jose mokamas.
Pamaldas iš tolo stebėjo keli policijos ekipažai, buvo susirinkę ir smalsuolių. Tikriausiai vietiniai gyventojai, nes kartu vedėsi keturkojį augintinį. Buvo stabtelėjęs ir Kauno žydų bendruomenės atstovas.
Po pamaldų skirstantis susirinkusiesiems pro šalį itin garsiai pravažiavo baikerių ekipažas. Pamaldose dalyvavo ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas Aleksandras Beganskas. Jis teigė atvykęs nuraminti bendruomenę, jai akcentavo, kad reikia pasitelkti kantrybę.
Pradėtas tyrimas
Kauno mečetė, esanti šalia Ramybės parko, pastaraisiais mėnesiais vis dažniau atsidūrė viešo dėmesio centre. Automobilių statymo ir viešosios tvarkos klausimai netrukus užleido vietą gerokai aštresnei diskusijai.
Vietos gyventojai ir „Kauno dienai“ yra pasakoję, kad penktadieniais aplinkinėse gatvėse susidaro spūstys, automobiliais užstatomos erdvės, o kai kuriems gyventojams tampa sudėtinga išvažiuoti ar grįžti į savo namus. Savivaldybė tuomet žadėjo teritoriją papildomai stebėti. Šiandien, penktadienį, vaizdo kameros jau buvo sumontuotos.
To imtasi po to, kai praėjusį penktadienį, rugsėjo 11-ąją, prie Kauno mečetės susirinko gausus būrys baikerių. Atsinešta ir kiaulės galva. Į įvykio vietą buvo sutelktos policijos pajėgos. Po pamaldų prie mečetės tvyrojusi įtampa neperaugo į rimtesnį fizinį konfliktą.
Iš pradžių buvo kalbama apie administracinės teisės pažeidimus, tačiau vėliau policija, įvertinusi vaizdo medžiagą ir gautus pranešimus, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jis pradėtas dėl kurstymo prieš bet kokią tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir dėl trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes.
Prašė apsaugos
Dar vasarą viešoje erdvėje buvo diskutuojama apie mečetės administracijos prašymą lankytojams teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo“. Mečetės administracija ragino gerbti šios vietos paskirtį ir aplinkinius žmones.
Šie pareiškimai sulaukė dalies visuomenės reakcijos ir tapo platesnių diskusijų apie mečetę, jos lankytojus, religiją, viešąją erdvę ir integraciją dalimi.
Po pastarojo incidento viešojoje erdvėje pasigirdo skirtingų vertinimų. Imta diskutuoti, kur baigiasi teisė protestuoti ir prasideda atsakomybė už religinių apeigų trikdymą ar galimą neapykantos kurstymą.
Muftijus A. Beganskas teigė, kad akcija buvo nukreipta būtent prieš musulmonus ir prašė institucijų imtis apsaugos priemonių.
Politikai ir visuomenės veikėjai įvykį vertino skirtingai, tačiau policija pabrėžė, kad konkrečių veiksmų aplinkybės yra tiriamos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)