Padangų atliekų tvarkymas: pusė gyventojų nežino utilizavimo galimybių, verslai naudojasi situacija

Neseniai Aplinkos ministerijos (AM) pateiktą pasiūlymą apmokestinti padangų pridavimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse įvairių institucijų atstovai vertina prieštaringai. Ar tai išspręs padangų atliekų tvarkymo problemą?

Apklausos rezultatai parodė žinių spragą

Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC) atliko gyventojų, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) paliekančių padangas, anoniminę apklausą.

„Apklausa pradėta dar prieš prasidedant padangų keitimo sezonui 2022 m. spalio pradžioje. Dabar jau turime apibendrintus penkių mėnesių rezultatus iki 2023 m. vasario (imtinai). Surinkome 586 anketas, iš kurių matome, kad pusė gyventojų net nežino, kad padangas gali priduoti ir jų pirkimo arba montavimo vietoje, o ne tik atliekų aikštelėse“, – komentavo Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.

Į klausimą „Ar įsigydami padangas žinojote, kad tokį patį skaičių naudoti nebetinkamų padangų pardavėjas ar autoservisas privalo priimti nemokamai?“ „Taip“ atsakė 49 proc. apklaustųjų, „Ne“ – 51 proc.. Žinių gyventojams trūksta ir apie perkamų gaminių kainodarą, nes į klausimą „Ar žinote, kad įsigydami padangas jau sumokėjote už jų sutvarkymą?“ 39 proc. atsakė „Taip“, o net 61 proc. apklaustųjų – „Ne“.

„Pirkdami naujas padangas gyventojai sumoka ir už jų sutvarkymą, šios išlaidos įskaičiuotos į galutinę padangų kainą. Tad atveždami senas padangas į didžiagabaričių atliekų aikšteles žmonės dar kartą netiesiogiai sumoka už jų utilizavimą, nes aikštelių veikla iš dalies finansuojama savivaldybių iš atliekų tvarkymo mokesčio rinkliavos“, – pasakojo Kauno RATC vadovas.

Gyventojų taip pat buvo klausiama, kur jie įsigijo ir (arba) montavo padangas. Atsakymai buvo įvairūs. Nors 41 proc. apklaustųjų neatsakė į šį klausimą, 11 proc. atsakė neaiškiai, o 1 proc. neprisimena, kur pirko padangas, iš likusių atsakymų galima išskirti kelias tendencijas.

Svarbu suprasti, kaip veikia padangų atliekų tvarkymo sistema, kad galėtume kalbėti apie pokyčių reikalingumą.

„Padangos nepaliekamos pas pardavėjus ir automobilių techninės priežiūros ir remonto vietose, kai yra gaunamos su nauju automobiliu, randamos pakelėse ar įsigytame nekilnojamame turto objekte – senuose namuose, garažuose. Yra nedidelė dalis užsienyje pirktų padangų, taip pat pirktų jau naudotų, iš fizinių asmenų. Nedidelė dalis gyventojų padangas montuoja patys ar tiesiog pamiršta senas padangas garažo kampe, o po kelerių metų, kai susiruošia tvarkytis, prisimena ir pristato į didžiagabaričių atliekų aikšteles“, – analizuoja Kauno RATC ekologė Renata Utyrienė. Ji taip pat pastebi, kad apklausoje padangų atliekas į aikšteles atvežę gyventojai įvardijo padangas pirkę ir turguje, internetu, žinomose padangų parduotuvėse, taip pat buvo naudotasi autoservisų paslaugomis ir kitomis padangų montavimo galimybėmis, t. y. padangos permontuotos individualių arba net šėšėlinių verslų atstovams priklausančiuose garažuose. Visais šiais atvejais pardavėjai ir automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikėjai privalėjo priimti tokį patį kiekį senų padangų ir jas tinkamai sutvarkyti, tačiau taip nenutiko. Kauno RATC klausimyne buvo dar vienas klausimas: kodėl žmonės nepalieka padangų atliekų ten, kur perka, ar keičia senas į naujas.

Ne visi vykdo įsipareigojimus

Paklausti „Kodėl nebetinkamų naudoti padangų nepalikote ten, kur įsigijote ir (arba) montavote?“, respondentai atsakė įvairiai. Be objektyvių priežasčių, kai nepatogu ar tiesiog nėra galimybės palikti senų padangų jas montuojantis pačiam, perkant naudotas iš kito fizinio asmens ar pristatymo į aikštelę pasirinkimo dėl patogumo, išryškėjo ir kitų tendencijų. Pavyzdžiui, 16 proc. apklaustųjų nežinojo apie galimybę palikti šias atliekas įsigijimo ar montavimo vietoje arba teigė tokios informacijos iš pardavėjų negavę. 13 proc. padangas atiduoti pardavėjui ir (arba) montuotojui norėjo, tačiau jos nebuvo priimtos. „Kai kurie apklaustieji atsakė, kad tiesiai šviesiai servise ar parduotuvėje gavo nurodymą sudėvėtas padangas vežti į didžiagabaričių atliekų aikštelę. Kiti pardavėjai ir autoservisai padangas priimti sutinka tik už papildomą mokestį, tad gyventojai paskaičiuoja, kad jiems padangas pigiau atvežti į atliekų aikštelę, kur 5 vnt. per metus priimami nemokamai“, – susiklosčiusią situaciją pristato R. Utyrienė.

„Gyventojų žinių trūkumas, pardavėjų ir servisų piktnaudžiavimas atliekų aikštelių veikla yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys, kad padangų pas mus tik daugėja. Pasitaiko ir įžūlių servisų darbuotojų, kurie atvyksta į aikšteles su didesniais padangų kiekiais net nepasivarginę persirengti darbinių drabužių ir tikina, kad padangas surinko iš senyvų kaimynų ir daro jiems paslaugą, – tokiais atvejais aikštelių darbuotojai turi teisę priimti tik vienam žmogui skirtą skaičių padangų, o likusių nepriimti. Verslai bando apsimesti fiziniais asmenimis atsikratydami padangų ir tai ne tik nesąžininga, bet ir pažeidžia įstatymus“, – pasakoja Kauno RATC direktorius.

Gamintojų ir importuotojų atsakomybė

„Svarbu suprasti, kaip veikia padangų atliekų tvarkymo sistema, kad galėtume kalbėti apie pokyčių reikalingumą“, – sako Kauno RATC vadovas L. Virbickas. Jis paaiškino, kad, siekiant užtikrinti tinkamą padangų atliekų sutvarkymą, iš gyventojų padangos priimamos nemokamai regionų atliekų tvarkymo centrams priklausančiose didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse. Iš jų padangų gamintojų ir importuotojų organizacijos šias atliekas paima ir sutvarko.

Pasak L. Virbicko, per pastaruosius trejus metus padangų Kauno regiono didelių gabaritų atliekų aikštelėse tik daugėjo. Nors augo organizacijų ir įmonių, tvarkančių šias atliekas skaičius, turėtų būti sudaromos trišalės sutartys su autoservisais ir pardavėjais, maži prekybininkai nėra sugaudomi ir išsisuka nuo atliekų tvarkymo atsakomybės.

„Po padangų perdirbimo gamyklos Alytuje gaisro 2019 m. pradėta kreipti daugiau dėmesio į didelių gabaritų atliekų aikštelėse surenkamų padangų skaičių. Kauno mieste yra aštuonios aikštelės, o gyventojų su automobiliais ir padangų atliekomis – žymiai daugiau, tad ir padangų prisikaupia greitai. Privalome padangas priimti, tačiau organizacijos nespėja išsivežti, tada esame baudžiami aplinkosaugininkų, kad viršijome taršos leidimuose nurodytą kvotą. Maži servisai ir pardavėjai internetu, turguose atsisako priimti padangų atliekas ir nesukontroliuojami, nors tai daryti jiems privaloma. Jie tiesiog nurodo vežti padangas mums arba prašo klientų paliekant šias atliekas papildomai susimokėti, neinformuoja apie galimybę palikti padangas pas juos“, – problemą apibendrina L. Virbickas.

AM planuoja apmokestinti padangų priėmimą atliekų aikštelėse nuo kitų metų ir taip spręsti problemą. Nors yra nuogąstavimų, kad padangų padaugės miškuose ir kitose atliekoms neskirtose vietose, kad to išvengtume, reikia tinkamai pasiruošti, įsitikinęs Kauno RATC vadovas. „Visų pirma, reikia informuoti gyventojus apie gamintojų ir importuotojų atsakomybę priimti senas padangas. Padangas priduoti pardavėjams ir autoservisams nemokamai galės tik gyventojai. Taip pat būtina kontroliuoti pardavėjų ir autoservisų veiklą, kad jie šias atliekas tvarkytų tinkamai.“

Tikrino apklausoje įvardytas įmones

Aplinkos apsaugos departamento prie AM Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai vasario 27–kovo 6 d. tikrino Kauno RATC apklausoje minėtas įmones.

Patikrinimų metu nustatyta, kad viena iš minėtų įmonių padangas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė neužsiregistravusi teisės aktų nustatyta tvarka. Kitoje įmonėje buvo rastas atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Padangų platintojams buvo priminta, kad prekybos vietoje jie privalo pateikti rašytinę informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas.

Aplinkosaugininkai primena, kad apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 (18) straipsnio 1 dalyje.

Pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius (tarp jų – ir padangų), nevykdymas užtraukia baudą juridiniams asmenims nuo 6 000 iki 14 000 eurų. Apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo įspėjimo iki 850 eurų, o administraciniai pažeidimai, padaryti pakartotinai, nuo 200 iki 1 500 eurų.

Naudinga informacija

Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ir aplinkosaugininkai primena, kur tinkamai palikti nereikalingas padangų atliekas.

• Padangų pardavėjai ir jas montuojantys autoservisai privalo nemokamai priimti ir sutvarkyti tokį pat kiekį transporto priemonės tipą atitinkančių senų padangų, kiek yra perkama ir (arba) montuojama naujų. Padangų tvarkymo mokesčiai yra įskaičiuoti į naujų padangų kainą.

• Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš vieno žmogaus nemokamai priimami 5 vnt. senų padangų per metus. Padangos priimamos be ratlankių, nepažeistos. Aikštelių adresus Kauno regione rasite šiuo interneto adresu: www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams.

• Pastebėję padangų atliekas gamtoje, paliktas prie buitinių atliekų konteinerių ar kitose joms neskirtose vietose, ir padangas paliekančius asmenis, apie aplinkosaugos pažeidimus praneškite telefonu 112.