Organizatoriai ruošiasi „Kaunas Pride“ eitynėms: pateikė reikalavimus, tikisi apie 1 tūkst. dalyvių

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo su eitynių organizatoriais sakė, kad jose dalyvauti negalės, nes šeštadienį Vilniuje turės priimti eurokomisarą, atsakingą už migracijos klausimus.

„Pati fiziškai sudalyvauti šeštadienio renginyje negalėsiu“, – teigė ji.

Vienas „Kaunas Pride“ atstovų Rokas Budrauskas teigė, kad eitynės prasidės vidurdienį, prie soboro, bus einama Laisvės alėja iki jos pabaigos ir atgal.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Jis tvirtino esąs tikras, kad renginys vyks saugiai, tik apgailestavo, jog miesto savivaldybė savo draudimais, vilkinimu „sukuria nesaugią padėtį miestiečiams“.

R. Budrausko teigimu, su tuo susiduria ir kitos už savo teises Kaune kovojančios bendruomenės.

„Visi žmonės, kurie Kaune kažkaip kovoja prieš dabartinę valdžią ar nori kovoti už savo teises, yra spaudžiami į tylą“, – sakė jis.

„Kaunas Pride“ atstovas tvirtino, kad saugumą per eitynes užtikrins policija. Anot jo, šeštadienį žadama sutelkti dideles pareigūnų pajėgas.

„Kiek kalbėjome su policija, atrodo, kad Smetona tuoj perversmą darys Kaune, nes bus labai daug apsaugos tiek aplink Laisvės alėją, tiek aplinkinėse vietose“, – po susitikimo su Seimo pirmininke Vilniuje žurnalistams sakė R. Budrauskas.

Įteikė reikalavimų sąrašą

LGBTQ+ atstovai ketvirtadienį Seimo pirmininkei įteikė savo reikalavimų sąrašą iš 14 punktų.

Viktorija Čmilytė-Nielsen (P. Peleckio/Fotobanko, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.)

„LGBTQ+ reikalaus teisių, kol būsime lygiaverčiai piliečiai. Tai nėra kokios nors išskirtinės teisės, kurių mes norime, tai teisės, numatytos Konstitucijos 29 straipsnyje, kad visi piliečiai yra lygūs. Mes norime lygių teisių“, – akcentavo R. Budrauskas.

Įteiktame sąraše yra reikalavimas užtikrinti teisę į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, nepaisant partnerio lyties, garantuoti socialines garantijas ir paslaugas visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, įteisinti orų lyties keitimą, pakeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, „kurio pagrindu informacija apie LGBTQ+ bendruomenę yra cenzūruojama“.

Taip pat reikalaujama užtikrinti LGBTQ+ žmonių apsaugą nuo diskriminacijos darbe bei kitose visuomenės gyvenimo srityse.

„32 proc. LGBTI asmenų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Privaloma įtraukti lytinę tapatybę ir lyties raišką į teisės aktus kaip nediskriminavimo pagrindus bei iš tikrųjų užtikrinti nediskriminavimo normų įgyvendinimą“, – teigia „Kaunas Pride“ atstovai.

Reikalaujama supaprastinti asmens dokumentų išdavimą, pakeitus lytį, kad nereikėtų dėl to kreiptis į teismą, mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokyti apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas.

„Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises Lietuvoje bei pasaulyje. 47 proc. LGBTI žmonių yra patyrę patyčias Lietuvos mokykloje. Reikalaujame lytinio švietimo, grįsto mokslu ir žmogaus teisėmis“, – teigiama Seimo pirmininkei įteiktame sąraše.

Reikalaujame lytinio švietimo, grįsto mokslu ir žmogaus teisėmis.

Jame taip pat nurodyta, kad būtina užtikrinti kvalifikuotą, prieinamą psichologinę pagalbą visiems Lietuvos žmonėms, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nediskriminuojant dėl lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir lyties raiškos.

Reikalaujama įstatymu uždrausti konversijos terapiją – praktiką, siekiančią pakeisti seksualinę orientaciją.

Tarp reikalavimų yra ir kova su neapykantos nusikaltimais.

Paprašė sukonkretinti

Seimo pirmininkė tvirtino, kad sąraše surašyta daug svarbių klausimų, dalis jau sprendžiami, dalis projektų rengiama.

„Dėl dalies iš jų kreipiausi į susitikimo iniciatorius dėl platesnio paaiškinimo ar sukonkretinimo. Tai svarbūs klausimai, kuriems reikia tiek politinės valios, tiek politinio dėmesio“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė, kad Partnerystės įstatymo projektas į Seimo posėdžių salę grįš, kai bus užsitikrintas pakankamas jį remiančių balsų skaičius.

Šeštadienį Kaune, Laisvės alėjoje, rengiamos LGBTQ+ eitynės.

Miesto savivaldybė birželį nesuderino šių eitynių maršruto, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams. Tačiau eitynių organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir šis rugpjūčio pradžioje įpareigojo savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą.

Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis panaikintų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kol kas byla nenagrinėta.