– Šildymo sezonas šalyje trunka apie septynis mėnesius. Ką šilumos tiekėjai veikia likusius penkis?
– Vos pasibaigus vienam šildymo sezonui, pradedame ruoštis kitam. Iki naujo sezono pradžios būtina atlikti katilinių, jose esančios įrangos remonto ir rekonstrukcijos darbus, atnaujinti ir sutvarkyti šilumos tinklus. Taip pat įgyvendinami tęstiniai projektai, skirti šilumos gamybos efektyvumui didinti. Visa tai daroma, kad šalčiausiu metų laiku būtų užtikrintas patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas miestui, o šiluma gyventojams būtų tiekiama efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis.
– Kokie svarbiausi darbai šiemet jau atlikti?
– Vienas didžiausių šios vasaros darbų – beveik baigta Petrašiūnų elektrinės Nemuno vandens siurblinės rekonstrukcija. Atnaujinti vandens paėmimo kanalai, siurbliai ir valdymo įranga. Iš Nemuno imame vandenį šilumos gamybos įrenginiams ir tinklams papildyti, todėl šio objekto patikimumas itin svarbus.
Atlikti kapitaliniai remontai Garliavos ir „Inkaro“ katilinėse. Garliavos katilinėje pakeista 110 susidėvėjusių vandens šildymo katilo vamzdžių, o „Inkaro“ katilinėje – net 422. Šie darbai būtini, kad katilai patikimai veiktų šildymo sezono metu.
Be šių projektų, beveik visose mūsų biokuro katilinėse vykdomi planiniai kapitaliniai ir einamieji remonto darbai: tvarkomos kuro sandėliavimo ir padavimo sistemos, atnaujinami pelenų šalinimo transporteriai. Gamybos įrenginiai valomi, remontuojami, diegiami technologiniai sprendimai, leisiantys geriau išnaudoti turimus įrenginius.
Pirmieji tarp Lietuvos šilumos tiekėjų devyniuose savo objektuose įdiegėme elektros energijos kaupiklius. Bendra jų kaupiamoji talpa siekia 4410 kWh. Šie įrenginiai kaupia elektros energiją iš saulės elektrinių arba elektros tinklo tada, kai jos kaina yra mažiausia. Sukaupta pigi elektros energija bus naudojama šildymo įrangos darbui. Tai leis efektyvinti procesus ir mažinti šilumos gamybos sąnaudas.
– Kiek dėmesio skiriama šilumos tinklams?
– Iš tiesų didelė dalis darbų vyksta po žeme ir gyventojams ne visada matomi. Šiemet įgyvendinama apie penkiolika įvairaus dydžio šilumos tinklų rekonstrukcijos projektų.
Dalis jų skirta labiausiai susidėvėjusiems tinklams atnaujinti. Seni vamzdynai keičiami naujais, taip pašalinant avarijų riziką keliančias vietas. Kituose ruožuose atliekami remonto darbai, kurie leidžia užtikrinti patikimą tinklų eksploataciją.
Didžiausia šiuo metu vykdoma šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija vyksta Jonavos gatvėje. Čia rekonstruojamas apie 800 m ilgio DN800 magistralinio tinklo ruožas.
Ši magistralė užtikrina šilumos tiekimą Vilijampolės, Centro ir Naujamiesčio mikrorajonams, o prireikus gali būti naudojama ir Šilainių mikrorajono poreikiams užtikrinti. Tai viena strategiškai svarbiausių šilumos tiekimo infrastruktūros dalių mieste.
– Ar vykdomi projektai susiję su iškastinio kuro mažinimu?
– Taip. Viena iš svarbių mūsų krypčių – prie centralizuotos šilumos tiekimo tinklo prijungti vartotojus, kurie iki šiol šilumą gamina naudodami gamtines dujas ar kitą iškastinį kurą. Taip pat prie centrinio šildymo tinklo prijungiami nauji vartotojai. Kadangi didžioji dalis centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama naudojant biokurą ar atliekas, tokie projektai prisideda prie švaresnio miesto.
– Kiek lėšų šiemet investuota į pasirengimą sezonui?
– Iš viso į katilinių, jų įrangos, šilumos trasų atnaujinimą ir plėtrą šių metų pirmą pusmetį investuota 8,7 mln. eurų, t. y. 10 proc. daugiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu.
– Kokie darbai planuojami ateityje?
– Jau vyksta pasirengimas 2027–2028 m. – pradėti „Inkaro“ ir Nemuno katilinių absorbcinių šilumos siurblių projektavimo darbai. Šie įrenginiai leis iki 10 proc. efektyviau panaudoti su dūmais į aplinką pasišalinančią likutinę šiluminę energiją. Vadinasi, iš to paties biokuro kiekio bus galima pagaminti daugiau šilumos.
„Inkaro“ katilinėje taip pat planuojama įrengti elektrostatinį dūmų filtrą. Jis padės dar efektyviau išvalyti į aplinką išmetamus dūmus ir sumažins kietųjų dalelių kiekį ore. Taip turėsime švaresnę aplinką ir geresnę oro kokybę.
Toliau plėtosime Petrašiūnų elektrinės elektros energijos kaupiklių parką: per artimiausius dvejus metus įdiegsime 20 MW galios ir 40 MWh talpos elektros energijos kaupiklius, rekonstruosime esamą 6 kV elektros skirstyklą, prijungsime naują dyzelinį generatorių, skirtą avariniams atvejams. Įgyvendinsime ir kitus projektus.
– Kokią naudą gyventojai pajus jau artėjantį šildymo sezoną?
– Visi darbai daromi, kad užtikrintume patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą Kaune, efektyviau naudotume gaminamą energiją, ją turėtume žalesnę.
Sutvarkytos avaringiausios magistralės, todėl ateityje tikimės gerokai mažiau gedimų ir remonto darbų. Tai ir mažiau nepatogumų gyventojams dėl iškastų gatvių ar laikinų šilumos tiekimo sutrikimų. Atnaujinta infrastruktūra taip pat sumažina riziką, kad dėl vieno gedimo būtų sutrikdytas šilumos tiekimas visam mikrorajonui.
„Kauno energija“
Bendrovė „Kauno energija“ eksploatuoja Petrašiūnų elektrinę, keturias katilines Kaune, septynias regionines katilines Kauno rajone, vieną katilinę Jurbarke, vienuolika izoliuotų tinklų ir 26 vietines katilines Kaune. Bendrovė taip pat prižiūri daugiau kaip 500 km šilumos trasų.
Bendras bendrovės instaliuotas energijos gamybos pajėgumas siekia apie 534,7 MW.
