Po stadiono atidarymo neslepia emocijų: Kaunas tapo ne tik futbolo namais!

„Gauti bilietą į stadiono atidarymo šventę buvo, ko gero, sunkiau nei patekti pas patį popiežių ar mūsų prezidentą“, – nuoskaudos neslėpė kaunietis Saulius, kuriam teko pasitenkinti Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventės transliacija per televiziją.

Jeigu prisimintume istoriją, legendiniame Kauno stadione 1938-aisiais įvyko Lietuvos tautinės olimpiados atidarymas. O 1993 metais čia lankėsi pats popiežius Jonas Paulius II. Pasak vyresnės kartos kauniečių, po rekonstrukcijos šis statinys tapo neatpažįstamas. Dengtose tribūnose dabar telpa apie 15  tūkst. sporto sirgalių, o koncertų klausytis galės  dvigubai daugiau  žiūrovų – net apie 30 tūkstančių.

Išties ne visai tinkamas žodis „rekonstruotas“, nes ketvirtai UEFA kategorijai priskirtas modernus stadionas buvo iš esmės perstatytas. Iš senojo, kuris 2025 m. švęstų savo 100-ąjį jubiliejų, teliko tik dalis pamatų ir autentiška tų pačių išmatavimų stadiono ovalo forma.

Sužadino vilniečių ambicijas?

Kalbinti kauniečiai džiaugėsi naujuoju statiniu. Daugelis juokavo, kad Kaunas nušluostė nosį sostinei, kuri dar tik vizijose gali pasidžiaugti tokio aukšto lygio stadionu. Ir nesvarbu, kad galutinė stadiono kaina pranoko lūkesčius – padidėjo 10 mln. eurų. Ir Kaunui, t. y. mokesčių mokėtojams, atsiėjo apie 43 milijonus.

Londone gyvenančios lietuvės Line Feeney nuomone, kiekvienas save gerbiantis didesnis miestas privalo turėti tokį statinį. Londono gyventojams sunku įsivaizduoti gyvenimą ne tik be metro, bet ir be modernaus stadiono. „Kauniečiai šaunuoliai!“ – gyrė moteris.

Visi, ko gero, pagalvojo – nejaugi čia tikrai Lietuva!

Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventės atgarsių labai daug. Štai  Kauno menininkų namų darbuotoją Skaistę, kuri gyvai stebėjo šventę, sužavėjo, tiksliau, nustebino aukšto lygio garso ir apšvietimo sprendimai. „Jei čia koncertuos  geri ir žinomi  atlikėjai, bus tikrai įdomu“, – sakė jauna moteris.

LNK sporto žinių žurnalistė ir vedėja Asta Žukaitė-Nalivaikienė neslėpė, kad įspūdis buvo nerealus.

„Tie, kas pastaruosius tris dešimtmečius gyveno su futbolu, tie, kurie galėjo gyvai dalyvauti Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventėje ar stebėjo reginį per televiziją, – visi, ko gero, pagalvojo, nejaugi čia tikrai Lietuva! Nejaugi pagaliau mes tikrai turime tokį stadioną! Po tiek daug metų laukimo buvo nerealus  jausmas tai pamatyti savo akimis. Tiesa, jis traktuojamas ne kaip Nacionalinis stadionas (toks statomas Vilniuje). Nežinome, kiek ilgai dar jo neturėsime, tad neabejotinai Kaunas tampa futbolo namais. Neabejotinai dabar šiame stadione artimiausiu metu bus žaidžiamos svarbiausios sporto rungtynės, bus organizuojami patys svarbiausi sporto renginiai. Kaip sporto žmogui yra gera, kad pagaliau yra tokia vieta. Man teko aplankyti daugybę pasaulio stadionų, tad reikėtų pasakyti, kad bendrame Europos kontekste Kauno stadionas yra palyginti kuklus. Europoje futbolas yra numeris vienas, tad įprastai stadionai talpina apie 60 ar 100 tūkstančių žmonių. Nepaisant to, kad Kauno stadionas mažas, kuklus, bet žinant, kiek mes jo laukėme, mūsų mažai šaliai tai yra nuostabu“, – kalbėjo sporto žurnalistė.

Pasak A. Žukaitės-Nalivaikienės, būtų neįtikėtina idėja, jeigu Kauno valdžia pasikviestų kokį nors sporto klubą, pavyzdžiui, Donecko „Šachtar“, kurie šiuo metu žaidžia Čempionų lygoje. „Būtų nerealu, jei jie galėtų žaisti Kaune“, – emocijų neslėpė žurnalistė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pašnekovė Inga taip pat sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. Moteris teigė, kad pribloškė ne tik stadiono dydis, bet ir puiki infrastruktūra. Jai patiko, kad viskas apgalvota, sumaniai paskirstyti žiūrovų srautai. „Nesusidarė jokių spūsčių išeinant po renginio. Viskas iš tribūnų puikiai matėsi, buvo super“, – sakė Inga.

Kai kurie renginio dalyviai šmaikštavo, kad vilniečiai ims konkuruoti. Ir ar Nacionalinio stadiono statybos netaps tarsi kalėdinių eglučių varžytuvėmis. „Aišku viena, kad Kaunas tikrai tapo futbolo, ir ne tik, namais!“ – džiaugėsi pašnekovai.