Pirmas žingsnis
Dar visai neseniai čia trūko aiškios tvarkos, saugumo ir infrastruktūros, o laivų laikymas buvo paremtas labiau pačių savininkų susitarimais nei patogiai veikiančia sistema.
Neptūno įlankos pertvarkymas prasidėjo 2022-aisiais, kai Kauno miesto savivaldybė pastatė pirmąją pontoninę prieplauką. Tuomet tai buvo pirmasis rimtesnis žingsnis tvarkant teritoriją, kurioje laivai stovėdavo ir anksčiau.
„Čia žmonės laikydavo savo vandens transporto priemones, nes buvo didžiulis poreikis, tačiau infrastruktūros iš esmės nebuvo. Dabar visa įlanka yra visiškai pasikeitusi“, – sakė uostą administruojančios biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.
Užsipildė beveik akimirksniu
Pirmoji prieplauka ilgai laisva neliko. Vietos joje buvo užpildytos labai greitai – tai parodė, kad Kaune pramoginių laivų infrastruktūros poreikis yra gerokai didesnis, nei galėjo atrodyti.
Po pirmojo projekto prasidėjo gerokai didesnė visos Neptūno įlankos pertvarka. Buvo tvarkomos krantinės, įrengiamos naujos prieplaukos, pailginti anksčiau pastatyti pontonai, atsirado naujų tiltelių.
Pailginus ankstesnius tiltelius ir pastačius papildomų, taip pat įrengus du itin ilgus pontonus didesniems laivams, uoste šiuo metu vienu metu galima priimti gerokai daugiau vandens transporto priemonių – iš viso maždaug iki 500 laivų.
500 laivų talpinanti infrastruktūra yra reikšminga ne tik Kauno, bet ir viso Baltijos regiono mastu. Tai vienas didžiausių, vidaus vandenų uostas regione.
Numatyta vietų įvairaus dydžio laivams – nuo mažesnių iki siekiančių apie 20 m ilgio.
Uosto užimtumas šiuo metu viršija 90 proc.
Tai, pasak uosto administratorių, dar kartą patvirtina, kad infrastruktūros poreikis Kaune buvo didelis ir pirmoji prieplauka buvo tik pradžia.
Ne tik laivams
Neptūno įlankoje šiandien galima ne tik laikyti laivą. Uosto teritorijoje įrengtas slipas, kuriuo vandens transporto priemones nemokamai galima nuleisti į vandenį ir iškelti iš jo.
Čia veikia ir kranas, galintis iškelti arba nuleisti iki 15 t sveriančius laivus. Uoste taip pat naudojama speciali priekaba, skirta laivams transportuoti po teritoriją. Tai ypač aktualu laivus ruošiant žiemojimui ar perkeliant juos nuo rampos į kitą uosto vietą.
Prie krantinių įrengtos švartavimosi vietos su specialiais švartavimosi pirštais, įlankoje veikia plūdiriuojanti degalų kolonėlė. Laivų savininkams tiekiama elektra ir vanduo.
„Viskas padaryta naujai ir tvarkingai – švartavimosi pirštai, pontonai, apšvietimas, takai. Yra ir modernūs tualetai, dušai. Tai vienas iš didesnių pranašumų“, – sakė J. Limanauskas.
Visa teritorija sutvarkyta, įrengtas apšvietimas, nutiesti keliai ir pėsčiųjų takai, kuriais gali naudotis visi miestiečiai ir miesto svečiai. Teritorijos prieigose numatytos viešosios erdvės, o miesto planuose šiai teritorijai numatyta ir laisvalaikio parko perspektyva.
Uosto teritorija užima 4,28 ha, o akvatorija – net 21,65 ha.
Kiek kainuoja?
Laivų švartavimas uoste nėra nemokamas – už jį mokama nustatyta rinkliava, o surinktos lėšos keliauja į Kauno miesto savivaldybės biudžetą.
Kaina priklauso nuo laivo ilgio ir pasirinkto laikymo laikotarpio. Pvz., mažiausio dydžio – iki 5 m ilgio – laivo sezoninė vieta kainuoja tik 350 eurų.
Uosto administratoriai pabrėžia, kad čia vietos numatytos ne tik didelėms jachtoms. Įlanka gali būti aktuali tiek nedidelio katerio, tiek gerokai didesnio laivo savininkui.
Laivų laikymo sąlygos numatytos skirtingiems laikotarpiams, o uoste galima pasirūpinti ir jų paruošimu žiemai.
Iš netvarkos – į uostą
Neptūno įlankos pertvarka svarbi ne vien dėl naujų pontonų ar vietų skaičiaus. Pasikeitė pati teritorijos logika.
Anksčiau čia buvo susiformavusi gana chaotiška laivų laikymo sistema. Savivaldybei pradėjus tvarkyti teritoriją, palaipsniui atsirado aiškios krantinės, prieplaukos, švartavimosi vietos ir administravimo tvarka.
2026 m. kovą patvirtintos naujos atskiros Neptūno įlankos uosto naudojimo ir laivybos taisyklės. Jose reglamentuojamas laivų įplaukimas, švartavimasis, stovėjimas prie krantinių, išplaukimas, priešgaisrinė sauga ir aplinkosauga, hidrotechninių įrenginių naudojimas.
Uostą administruojančios biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ atsakomybė apima uosto infrastruktūros priežiūrą, krano eksploatavimą, rinkliavos administravimą ir kitus kasdienio uosto veikimo darbus.
Bazė jaunimui
Neptūno įlankos istorija neapsiriboja pramogine laivyba. Šalia uosto įsikūrusi „Bangpūčio“ buriavimo bazė, skirta vaikams, jauniesiems buriuotojams ir profesionaliam sportui.
Komplekse yra erdvių vaikų treniruotėms, sporto salė, persirengimo kambariai, dušai ir kitos sportininkams reikalingos patalpos.
Šiltuoju metų laiku jaunieji buriuotojai iš bazės į marias gali patekti patogiai ir saugiai, o žiemą treniruotės persikelia į patalpas.
Taip Neptūno įlanka tampa ne tik pramoginių laivų stovėjimo vieta, bet ir vandens sporto centru.
Kaunas atsigręžia į vandenį
Neptūno įlankos projektas įsilieja į platesnę Kauno ambiciją aktyviau išnaudoti Nemuną, Nerį ir Kauno marias.
Mieste jau atsirado naujų prieplaukų. Bendrajame plane numatyta ir daugiau vandens transporto infrastruktūros.
Dar ambicingesnis sumanymas – gerinti laivybos sąlygas Nemune ties Kauno hidroelektrine. Anksčiau svarstyta galimybė čia įrengti šliuzą, kuris sudarytų sąlygas sujungti skirtingas Nemuno atkarpas ir taip atverti naujų galimybių vandens turizmui ir susisiekimui.
Neptūno įlanka pritaikyta pramoginei laivybai, buriavimo sportui ir visų kauniečių laisvalaikiui, išnaudojant Kauno marių teikiamus pranašumus.
(be temos)