Neįtikėtina: vilnietis kauniečiui sukūrė 3D ranką

Nesijaučia neįgalus

Penkerių Dominykas lanko robotikos būrelį, futbolo treniruotes. Namuose žaidžia krepšinį ir nuo ketverių mina dviratį, kai dalis jo bendraamžių vis dar neapsieina be pagalbinių mažųjų ratukų. Šiek tiek užtrunka, tačiau užsisega striukės užtrauktuką, be vargo užsimauna megztinį ir vienu kartu gali atnešti ne tik saldintos kakavos puodelį, bet ir šokoladinių sausainių lėkštutę savo trimečiam broliui.

"Kas čia tokio?" – pamanysite. Kol nepamačiau Dominyko, tą patį galvojau ir aš. Tik tada, kai šviesiaplaukį nužvelgiau nuo galvos iki kojų, supratau, kad jis kitoks nei visi. Tą dieną, kai išvydo mamą ir pasaulį, Dominykas mojo nevisiškai išsivysčiusia kairiąja rankyte – be plaštakos ir tik su dalimi dilbio. Berniuko rankytė baigiasi už alkūnės.

"Taip, Dominykas toks nuo gimimo", – veikiausiai dėl to, anot mamos Astos, jis niekada nesijautė kitoks nei jo bendraamžiai.

Negalios esą nepastebi ir mažieji bičiuliai – darželio draugai. Kartu pradėję lankyti lopšelio grupę vaikai esą nesuprato, kad Dominykas kitoks, o augdami priprato prie pustuštės kairės marškinėlių rankovės. Dėl galimo stuburo iškrypimo ortopedas-traumatologas berniukui skyrė kosmetinį protezą. Ir nors tėvai ragina jį dėtis, sūnus tai daro nenoriai.

"Žaidžiant lauke jo nereikia, namuose taip pat be jo apsieina. Protezas daugiau reikalingas dėl kitų – dėdžių ir tetų akių. Dar tam, kad piešdamas prilaikytų popieriaus lapą", – apie sūnaus kasdienybę, kurioje jis puikiai jaučiasi ir su viena rankyte, pasakojo kaunietė.

Viską daro pats

Batų raištelių Dominykas kol kas nemoka užsirišti, tačiau lipukus, kurie naudojami vaikiškai avalynei, lengvai prispaudžia. Labiau mėgsta bluzonus, maunamus per galvą, tačiau, jei reikia, užsisega ir užtrauktuką. Kai skuba ar pritingi, paprašo mamos pagalbos.

Dominykas pats pasirinko, kaip turės atrodyti jo kairioji ranka.

"Bet juk tą patį daro ir kiti panašaus amžiaus vaikai, turintys abi rankas", – kalbėdama apie savo vyresnėlį šypsojosi dviejų vaikų mama.

Štai visai neseniai, per Kalėdas, išsipildė Dominyko svajonė – po eglute jis rado "Beyblade". Berniukiškas žaislas su paleidimo mechanizmu valdomas abiem rankomis – viena laikomas spalvotas rutulys, o kita traukiama jame įtaisyta plastikinė virvelė. Asta manė, kad berniukui teks padėti, tačiau mažasis išradėjas sugalvojo, kaip apsieiti be suaugusiųjų pagalbos. Žaislą pasidėjęs ant sveikosios rankos, plastikinę virvelę kaskart traukia dantimis.

"Jis daug ką sugalvoja pats", – Asta tikino, kad šeimos vyresnėlis ne tik savarankiškas, bet ir labai sportiškas.

Namuose jis nesiliaunja žaisti krepšinį, vasarą nenulipa nuo dviračio, o išėjęs iš darželio skuba į futbolo treniruotes. Spardyti kamuolį berniukui labai patinka ir, anot trenerio, jam tai neblogai sekasi.

Perprato akimirksniu

Apie bioninę ranką berniuko tėvai kol kas negalvoja. Augant vaikui ją esą tektų gana dažnai keisti, o tai nemažai atsieitų. Asta sako, kad ūgtelėjęs Dominykas pats galės spręsti, ar jam reikia bioninio protezo.

Kol kas berniukas apsieina ir be pagalbinių priemonių, todėl išgirdęs mamos siūlymą pasimatuoti 3D spausdintuvu pagamintą ranką paklausė: "O kam ji man? Aš ir taip viską pasidarau pats." Vis dėlto Asta nusprendė surizikuoti. Atidžiai perskaičiusi mamos siųstą nuorodą, kurioje buvo rašoma apie septynmetę Aurilę iš Gargždų, aplinką besijaukinančią naująja ranka, sukurta 3D spausdintuvu, kaunietė rinko vilniečio Mažvydo Sverdiolo numerį. Pokalbio metu Asta patikslino sūnaus rankos matmenis ir jau po kelių dienų atvažiavo į Vilnių pirmųjų matavimų.

Tada mažasis kaunietis išsirinko ir rankytės protezo spalvas – svajojęs apie ryškias fluorescensines, galiausiai Dominykas apsistojo ties mėlyna, žalsva ir auksine. Po trijų dienų plastikinė ranka buvo atspausdinta, o praėjusią savaitę Mažvydo namuose įvyko pirmieji bandymai. Prietaisas valdomais raumenimis – lenkiant alkūnę, į kumštį gniaužiasi visi penki pirštai. Taip berniukas gali paimti puodelį, žaislą ar kitą didesnį daiktą.

"Protezą turime dar labai trumpai. Kol kas Dominykas į jį žiūri kaip į žaislą, bet jau moka pats užsidėti ir kasdien dėvi vis ilgiau. Nešioja mums įvairius daiktus, tokius kaip gertuvė, didesnės konstruktoriaus detalės ir kt. Įsivaizduoja esąs robotas-transformeris. O jei reikia kažką čia ir dabar paimti, geriausiai jaučiasi be nieko", – kauniečio mama neabejojo, kad naujam įpročiui reikia laiko.

Ne dienos, ne savaitės, o bent kelių mėnesių. Tada šeima esą galės spręsti, ar jie tęs bičiulystę su Mažvydu.

Svajojo apie spausdintuvą

Paklaustas, kodėl nusprendė įsigyti ne banglentę, naują kompiuterį ar po mobilųjį telefoną sau ir sužadėtinei, Mažvydas, su kuriuo susisiekėme vos tik atsisveikinę su Dominyko mama, nusijuokė. Apie 3D spausdintuvą jis esą svajojo labai seniai, o mintis kūnu virto prieš pusantrų metų.

"Norėjau sukurti veikiantį saulės sistemos modelį, o 3D spausdintuvas suteikia galimybę greitai kurti net ir sudėtingus prototipus namų salygomis, – tiesa, saulės sistemos modelio M.Sverdiolas dar nesukūrė, tačiau kartu su sužadėtine į dienos šviesą paleido begalę kitų įdomių dalykų. – Aš esu visiškas tiksliukas, o Urtė – menininkė, todėl spausdintuvo mums reikėjo skirtingiems tikslams. Savo jėgas ne kartą suvienijome. Tarkim, Urtė spausdina figūrėles vienam žaidimui, o aš padarau, kad jos dar ir šviestų."

Kaip jų namuose atsirado 3D rankų modeliai? Programuotojas prisiminė, kad prieš įsigydamas įrenginį domėjosi jo galimybėmis, todėl kai internete aptiko "skaitmeninių humanistų" – "E-Nable" bendruomenę, suprato iš savojo spausdintuvo turįs išspausti viską, ką įmanoma. Inžinierius, terapeutus, protezuotojus, dizainerius, mokytojus ir kitų įvairių profesijų žmones jungianti "E-Nable" šeima padėjo jau ne vienam vaikui ir suaugusiajam, kurie dėl tam tikrų aplinkybių neturi pirštų ar plaštakų. Nuo 2012-ųjų, kai organizacija pradėjo savo veiklą, nemokamai išdalyta virš 5 tūkst. 3D pagalbinių prietaisų visame pasaulyje.

Mažvydas su Urte – "E-Nable" vietininkai ne tik Lietuvoje, bet ir visose trijose Baltijos šalyse. Šių metų pradžioje 3D spausdintuvu jiedu sukūrė 3D rankytę gargždiškei Aurilei, o visai neseniai ir mažąjam Dominykui iš Kauno. Internete pasirodžius kvietimui gauti nemokamus įrenginius, sujudo ir daugiau žmonių. Šią savaitę pas Mažvydą atvažiuos dar viena mergina iš Klaipėdos.

"Yra dar keli tėvai, tačiau jie žiūri skeptiškai. Teoriškai, jei viską išspręsime, tai gal per mėnesį būsime padarę ir atidavę penkias 3D atspausdintas rankas", – iš vietos pajudėjusiais ledais džiaugėsi programuotojas.

Mažvydas nemėgsta fotografuotis, jo stichija yra darbas su kompiuteriais, o dabar – ir spausdintuvu.

Galimi įvairūs priedai

Nors "E-Nable" akiratyje ir suaugusieji, ir vaikai, 3D rankos, anot Mažvydo, pastariesiems labiau pasiteisina. Suaugusieji esą neretai naudoja protezus, kuriuos skiria gydymo įstaigos, tie, kurie išgali, perka bionines rankas. Vaikams puiki išeitis 3D pagalbiniai prietaisai. Jie greit pagaminami, lūžio atveju detalės lengvai keičiamos, o plastikinė ranka gali tarnauti iki 18 mėnesių.

Kai Dominykas užsidėjo protezą ir paėmė žaislą, man galva sprogo. Negalėjau patikėti.

"3D ranka jos turėtojams suteikia galimybę laisviau naudoti įvairius daiktus, žaisti, pritaikius tam tikrus priedus – naudotis mobiliuoju telefonu. Nors "E-Nable" pagalbinis įtaisas nėra medicininis protezas, jis gali palengvinti neįgaliojo kasdienybę laukiant pagrindinio medicininio protezo", – pasakojo vilnietis.

Spausdintuvu galima pagaminti tik 3D pagalbinį prietaisą ir tik tada, kai yra likusi rankos dalis. Jei į Mažvydą kreiptųsi vaikas, kurio galūnė baigiasi ties petimi, geradarys neįstengtų padėti.

"Dažniausiai imu kelis matmenis – sveikos ir neišsivysčiusios rankos. Skaičiuoju, kiek didinti ar mažinti, kad 3D ranka kaip įmanoma labiau atitiktų sveikąją. Tiesa, dabar atsirado keli sudėtingi variantai, tarkim, plaštaka neišsivysčiusi, bet nykštys yra ir jis trukdo dizainui. Su Urte padirbėję prie modeliavimo programos, dabar jau galime iškirpti skylę ir atspausdinti taip, kad į ją būtų galima įkišti nykštį", – džiaugėsi M.Sverdiolas.

Dviejų režimų ranka

Prisiminusi žybsinčias figūrėles, kurias Mažvydas kuria drauge su sužadėtine, pasidomėjau, ar tą patį galėtų daryti ir 3D ranka. Išgirdusi atsakymą, maloniai nustebau. Pageidaujant užsakovui, prietaisas gali žybsėti, leisti garus ir netgi turėti papildomą laikiklį, į kurį galima susidėti pieštukus.

"Teoriškai daug kas įmanoma, tik klausimas, ar verta investuoti tiek laiko ir pinigų į daiktą, kurį po metų, pusantrų ar dvejų vaikas sulaužys arba išaugs? – mažiesiems komiksų ir animacinių filmukų gerbėjams M.Sverdiolas siūlė išeitį – pritaikyti atspausdintos rankos spalvas prie jų mylimų personažų ir jei labai nori papuošti jas pasirinktais ženkliukais, tarkim, Žmogaus Voro. – Tai viena priežasčių, kodėl sukūriau programėlę, leidžiančią vaikams ir tėvams pamatyti 3D erdvėje, kaip atspausdinta ranka atrodys realybėje."

Aurilei neteko išbandyti šios programos, o Dominykas kompiuterio ekrane galėjo matyti, kaip baigus darbą atrodys jo kairė ranka.

Nors neatlygintina 3D rankų gamyba jokio pelno neneša, o tik tuština Mažvydo kišenę, sustoti jaunas vyras nežada. Dabar jo galvoje rankos modelis suaugusiesiems su dviem režimais. Jei pirmuoju režimu vienu metu į kumštį sugniaužiami visi penki pirštai, tai antruoju lenksis tik nykštys ir smilius. Taip esą negalią turintys žmonės galės suimti ir labai smulkius objektus, tarkim, žirnelį.

"Mažiems vaikams sunku pritaikyti tokius modelius. Kodėl? Visas mechanizmas yra mažinamas, kad tilptų į mažesnį profilį, todėl negalime garantuoti tokių smulkių detalių ilgaamžiškumo. Tačiau tie modeliai, kurie tinka mažiems vaikams, tikrai nėra prastesni! Be to, vaikai viska greitai išmoksta. Kai Dominykas užsidėjo 3D ranką ir paėmė žaislą, man galva sprogo. Negalėjau patikėti", – M.Sverdiolas vylėsi, kad mažasis kaunietis susigyvens su naująja rankyte, kuri bus daugiau nei žaislas.