Negalią turinčio Edgaro mama – apie sūnaus atkaklumą ir gražius žodžius iš Lavrinovičių

Gegužės 19-ąją Kaune vyks paramos žygis „Žingsniai vaikams“, kuriuo siekiama surinkti lėšų vaikus su ypatingais poreikiais ugdančiai Šv. Roko mokyklai. Lėšos bus panaudotos specializuotos įrangos įsigijimui,  mokykloje esančio robotikos būrelio plėtrai. Artėjant žygiui šį būrelį itin pamilusio Šv. Roko mokyklos mokinio Edgaro mama Marija prisiminė sūnaus atrastus hobius, neblėstančią meilę krepšiniui ir sulauktus gyvenimo išbandymus.

Stipria atrama tampa aplinkiniai

Kaip pasakoja trijų vaikų mama M. Ceiko, 18-metis Edgaras nuo pat mažens šeimą džiugina komunikabilumu, protu ir ambicingumu. Deja, gyvenimas jam nepašykštėjo didelių išbandymų – neseniai gimtadienį atšventęs vaikinas turi sunkią negalią, visiškai nevaldo apatinės kūno dalies. „Prie viso to dar prisideda ir epilepsija, ir kitos ligos…Jam reikalinga nuolatinė priežiūra“, – atvirai pasakoja Edgaro mama.

Apie sūnaus turimą negalią Marija sužinojo dar nėštumo metu. Pašnekovė prisimena – vien priimti šį faktą buvo beprotiškai sunku, o ką kalbėti apie tai, kai visa tai tapo motiniška realybe.

„Apie sūnaus negalią sužinojau, kaip jau laukiausi aštuntą mėnesį. Atrodo, jau tuoj pat gimdyti, o gydytoja atėjo ir pasakė, kad kažkas negerai – gal organizme virusas… Prisimenu, jaučiausi lyg viskas, visas pasaulis griūtų, o ir vėliau nebuvo lengva. Bet kai šiandien matau Edgaro užsidegimą, tą aktyvumą, koks jis protingas, koks komunikabilus ir bendraujantis, kokiu geru žmogumi užaugo, tai tik žiūriu ir džiaugiuosi savo sūnumi“, – nusišypso ji.

Būdavo, kad ir sūnus nekart pasakė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane padarė, kad kojų nejaučiu…

M. Ceiko čia drąsiai priduria, kad pačiais sunkiausiais momentais stipria atrama tapo aplink esantys nuostabūs žmonės – jie tapo užnugariu visai šeimai. „Aš visuomet tikiu, kad yra daugiau gerų žmonių nei blogų, turbūt todėl daugiau tokių ir sutinku. Nekart turėjome sunkų psichologiškai etapą, kai atrodė, nežinia ko imtis. Būdavo, kad ir sūnus nekart pasakė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane padarė, kad kojų nejaučiu… Jis gi visuomet matydavo, kad nemaža dalis vaikų yra kiek kitokie nei jis… Tikrai buvo daug sunkių momentų, bet tuomet remiesi į šeimą, į draugus, į pažįstamus, kurie visada palaiko“, – pasakoja trijų vaikų mama.

Kasdienybė – pilna pomėgių

Šiandien Šv. Roko mokykloje besimokantis Edgaras jau eina į vienuoliktą klasę, o 18-mečio kasdienybė pripildyta pomėgių ir užklasinės veiklos. M. Ceiko pasakoja, kad nuo vaikystės tiesiog „spirgėjęs“ domėtis įvairiomis sritimis, šiandien Edgaras drąsiai jas ir išbando. Viena didžiausių vaikino aistrų – krepšinis, apie kurią Edgaras gali be pertraukų ir kalbėti, ir žaisti.

„Krepšinis, „Žalgiris“ – čia jo gyvenimas. Džiaugiuosi, kad mano vaikystės draugai krepšininkai Lavrinovičiai vis aplanko Edgarą. Kažkada net buvo nustebę, kad jis viską apie krepšinį žino, net pasakė, kad sūnus būtų puikus komentatorius, – juokiasi Edgaro mama. – Bet jie ne tik apie krepšinį kalba. Kai Edgarui sunku, Lavrinovičiai ir gerų žodžių nepagaili. Sako: Edgarai, tu stiprus gyvenime būsi. Tokio pozityvo, kad pamatytų, jog gerų dalykų gyvenime bus dar daug, labai reikia.“

Tiesa, Edgaras domisi ne tik krepšiniu. Vaikinas aktyviai įsitraukia ir į kitas mokyklos veiklas – ypač didelį džiaugsmą jam teikia atrastas robotikos būrelis.

„Robotiką jis pradėjo lankyti rudenį ir jam labai tai patinka. Džiaugėsi, kad būrelis padeda mąstyti kritiškai, kūrybiškai, geriau pažinti save, savo gebėjimus, tad tik ir girdžiu, kaip jis laukia to antradienio, kada vyks užsiėmimas“, – nusijuokia Edgaro mama.

Būrelis – ne visiems prieinamas

Kaip pastebi vaikus su specialiaisiais poreikiais ugdančios Kauno šv. Roko mokyklos direktorius Darius Griežė, mokinių susidomėjimas robotikos būreliu išties itin didelis, o ir jo naudą pastebi visa mokyklos bendruomenė.

„Kai vaikai yra įsitraukę į mėgstamą veiklą, ilgiau išlaiko motyvaciją, labiau nori siekti rezultatų. Pavyzdžiui, jei vaikas turi elgesio ar emocinių, dėmesio koncentravimo sutrikimų, natūralu, kad jam išbūti tam tikrą laiką vienoje veikloje yra sudėtinga. Tačiau jei ta veikla keičiasi ir yra įdomi, mes išplečiame to vaiko ribas – galbūt pirmą užsiėmimą jis išbus dešimt minučių, kitą savaitę jau galės išbūti dvylika ar net penkiolika, o dar vėliau – dar ilgiau. Taip pas mus vyksta su robotika. Vaikai klasėse ne tik mokosi sutelkti dėmesį, bet ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, komunikuoti, nes prie vieno projekto jie dirba dviese. Jiems ši veikla išties patinka“, – dalijasi D. Griežė.

Deja, norinčių patekti į robotikos klases kol kas yra daugiau nei jose laisvų vietų – Šv. Roko mokyklai trūksta brangios įrangos ne tik robotikos būrelio plėtrai, tačiau ir kitai specializuotai įrangai, reikalingai vaikams su ypatingais poreikiais, įsigyti. Dėl šios priežasties gegužės 19-ąją Kaune pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas paramos žygis „Žingsniai vaikams“. Už žygį surinktos lėšos bus skiriamos Šv. Roko mokyklai specializuotos įrangos įsigijimui bei robotikos būrelio plėtrai. Žygio organizatoriai dalyviams paruošė ypatingą pėsčiųjų maršrutą, kurio startas pačioje miesto širdyje – prie Kauno pilies. Dalyvių laukia 10 ir 20 kilometrų trasos vaizdingiausiomis Kauno vietomis, o maršrutas draugiškas visiems.