Moksleiviai linkę matuotis ne savo, o tėvų svajonių profesiją

Savo profesinį kelią žinančių moksleivių – vienetai

Kaune Aukštųjų mokyklų mugėje šurmuliavo gausus būrys vyresniųjų klasių mokinių, daugiausia kauniečių, kurie po mokyklos baigimo svajoja apie studijas. Kaip teigė jaunuoliai, studijas aukštojoje mokykloje jie supranta kaip vieną svarbiausių savo gyvenimo momentų, kuris nulems jų sėkmę, laimę ir pilnavertį gyvenimą.

Apklausti daugiau nei 300 jaunuolių atskleidė, kad žinančių, kurį kelią rinksis, – vos trečdalis. „Moksleiviai pasimetę, dažnai sako norintys sužinoti, kokios studijų programos siūlomos, kurios populiariausios. Geriausiu atveju teigia žinantys tik kryptį, kuri įdomi, o konkrečią specialybę – vienetai“, – įspūdžiais dalijasi vienas iš studijų konsultantų Lukas.

„Priimti sprendimus blokuoja stresas ir baimė, įsitempimas tiek fiziškai, tiek emociškai. Sakydami, kad tai svarbu, kad tai visą gyvenimą nulemiantis sprendimas, sukuriame didelį baimės burbulą ir į situaciją pradedame žiūrėti per rimtai“, – apie sprendimus priimti trikdančius faktorius pasakoja karjeros koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė.

Normalu specialybę keisti kas dešimt metų

Dar visai neseniai buvusios populiarios profesijos nyksta. Vienos profesijos keičia kitas – kasininkais tampa pirkėjai, galintys prekes nusiskenuoti patys, bibliotekos keliasi į virtualią erdvę, interneto banke lankomės dažniau nei fiziniame. „XXI amžiuje nebėra tokio dalyko kaip nuspėjamumas. Negalima garantuoti, kad po vienų ar kitų studijų gausi darbą, kad vienos ar kitos studijos yra sėkmingos ir perspektyvios neribotam laikotarpiui“, – apie greitai kintantį profesijų paklausumą pasakoja viešąjį kalbėjimą dėstanti D. Kraskauskienė.

Sakydami, kad tai svarbu, kad tai visą gyvenimą nulemiantis sprendimas, sukuriame didelį baimės burbulą.

Kauno kolegijos dėstytoja tvirtina, kad profesijos tampa savybių ir gebėjimų rinkiniu, tad svarbiausia yra išsiaiškinti, kuri kryptis ar sritis įkvepia. „Po 20 metų greičiausiai dirbsi jei ne radikaliai, tai bent šiek tiek kita. Sprendimas, kuris daromas šiandien, nėra daromas visam gyvenimui. Karjeros ir kiti sprendimai bus priimami nuolat iš naujo“, – moksleiviams teigė karjeros koučingo specialistė ir pridūrė, kad kas 10–15 metų profesiją keisti normalu ir skatintina.

Radikalūs pokyčiai išmuša iš vėžių, todėl, anot D. Kraskauskienės, profesiją reikėtų stengtis „pasimatuoti“ dar pirmaisiais studijų metais. „Kuo greičiau prisiliesite praktiškai prie to, ką jūs manote, kad mėgstate, tuo didesnė tikimybė, kad greičiau atrasite, kas jums tinka ir patinka“, – teigia pašnekovė.

Svarbiausi patarėjai – tėvai

Apklausti jaunuoliai atskleidė, kad didžiausias dėmesys renkantis studijas skiriamas studijų programos turiniui. Įdomu tai, kad 9–10 klasių moksleiviams ypač svarbūs aukštųjų mokyklų

reitingai, o vyresniems – galimybės įsidarbinti po studijų. Kaip didžiausi patarėjai, skatinantys rinktis vieną ar kitą profesiją, yra šeimos nariai. 9–11 klasių mokiniai didelį dėmesį nurodė kreipiantys ir į draugų ir mokytojų nuomonę, dvyliktokai – į esamus ar buvusius konkrečios aukštosios mokyklos studentų atsiliepimus.

Karjeros koučingo specialistė neslepia, kad tėvų padiktuotą ar tiesiog nenorimą profesinį kelią pasirinkę žmonės po daugelio metų patiria profesinę krizę – susidariusi situacija nebetenkina, suprantama, kad esama ne savo rogėse, o viską palikti ir pradėti iš naujo labai gaila. „Nereikia stengtis patenkinti svetimų lūkesčių. Svarbu pažinti save, nes tik pats gali suvokti ko tu, o ne kas kitas nori. Dažniausiai sprendimas glūdi širdyje, tačiau yra užgožiamas“, – į save atsisukti siūlo D. Kraskauskienė.

Ji rekomenduoja save įstumti į situacijas, kuriose sprendimą reikia priimti savarankiškai. Dažnai jauni žmonės sprendimus priima grupėse, todėl nemoka jų priimti svarbiose asmeninėse situacijose. „Koją kiša nepasitikėjimas savimi, todėl linkiu neabejoti savimi, nebijoti eksperimentuoti, būti smalsiems. Tas, kuris daro „kažką“, padaro daugiau nei tas, kuris nedaro nieko“, – pozityviai nuteikia Kauno kolegijos dėstytoja.