Mokesčių inspekcijos torpeda laivybai

Dideli kiekiai

Daugiausia degalų sunaudoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD).

Degalai šiai bendrovei reikalingi atliekant valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių ir infrastruktūros priežiūrą ir įsisavinant naujas vandens trasas.

VVKD šiems darbams atlikti turi specializuotos technikos parką, – žemsiurbę, žemkasę, motorlaivių, baržų, plaukiojantį kraną, laivų technikos priežiūros bazę ir kt. Taip pat naudojasi nemenka infrastruktūra – dviem uostais, penkiomis prieplaukomis, laivų technikos priežiūros baze.

Sprendimas – netikėtas

VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas neslėpė, kad laivybai skirtų degalų pabranginimas buvo visiškai nelaukta ir darbų planus griaunanti staigmena.

„Civilizuotoje valstybėje niekas taip nedaro. Lietuvos interesas visiškai ignoruojamas“, – „Kauno dienai“ tvirtino V. Vinokurovas.

Padariniai: VVKDV vadovas V. Vinokurovas perspėjo, kad lengvatos degalams įsigyti panaikinimas skaudžiai smogs vandens transporto srityje įgyvendinamai strategijai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Panašiais pastebėjimais dalijosi ir „Kauno dienos“ kalbinti smulkesnių laivybos įmonių vadovai.

„Lengvatos degalams panaikinimas yra visiškai netikėtas. Mūsų įmonė apie laivybai aktualią naujieną negavo nei jokio išankstinio pranešimo, nei jokios informacijos. Viską sužinojau iš kolegų, o ne iš atsakingų tarnybų. Leidimus dėl lengvatinių degalų išduodavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dabar taip nebebus. Tačiau kodėl nebebus, išsamių ir suprantamų paaiškinimų nesulaukėme“, – apgailestavo ekskursijoms ir pramogoms naudojamus keleivinius laivus „Nemunas“ ir „Nevėžis“ turinčios bendrovės vadovas kapitonas Rimantas Mažukna.

Nukentės strateginiai tikslai

Akcizo lengvata nustojo galioti, kai VMI, remdamasi ES Teisingumo Teismo (ES TT) praktika, pateikė Akcizų įstatymo išaiškinimą. Lengvata degalams sudarė (priklausomai nuo kainų svyravimų) beveik apie 30–40 centų nuo 1 l degalų kainos.

V. Vinokurovas tvirtino niekaip nesuprantantis, kaip iki šiol niekam neužkliuvo, kad Akcizų įstatymas taikomas netinkamai.

Netikėtai pateikta išaiškinimo išvada VVKD vadovui palieka neatsakytų klausimų ir komplikuoja ateities planus.

„Turime didelį įdirbį ir prasidėjusį laivybos atgimimą. Lengvatos degalams įsigyti panaikinimas skaudžiai smogs vandens transporto srityje įgyvendinamai strategijai. Degalų eilutė mūsų įmonės veikloje, neskaitant atlyginimo už darbą, yra pirmoji“, – pabrėžė V. Vinokurovas.

Nepavydėtina situacija

Didelės apimties vandens kelių tvarkymo ir plėtros darbus jau kelinti metai nuosekliai įgyvendinančios VVKD vadovas apgailestavo, kad neplanuoti pokyčiai sujauks biudžetą, sukels chaosą.

Pasirinkimas: plaukiojančiose kolonėlėse galima įsipilti ir benzino, ir dyzelino. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Jau suplanuoti vagos valymo darbai, statybų darbai vandens keliuose. Atsiduriame nepavydėtinoje finansinėje situacijoje, gali tekti dalį darbų stabdyti. Nesklandumai sutrukdys ir bunų statybą, ir Nemuno aukštupio įveiklinimą, ir pagrindinio vandens kelio nuo Kauno iki Klaipėdos valymą. Valymo darbų mastai yra didžiuliai, nes potvyniai pastaraisiais metais ilgi, todėl nešmenų kiekis yra milžiniškas. Papildomo finansavimo neturime, todėl bijau, kad liepą ar rugpjūtį apskritai netekų stabdyti veiklos“, – apie nerimą keliančias perspektyvas pasakojo specialistas.

Anot jo, siekiama imtis priemonių, kad situacija kaip nors būtų atitaisyta.

„Kreipėmės į Finansų ministeriją. Mano žiniomis, pradėtas inicijuoti Akcizų įstatymo pakeitimų projektas. Ar tam bus pritarta? Ar yra aiškus politinis nusistatymas visas akcizo lengvatas naikinti? Sunku pasakyti, ar tokiame kontekste galėtų būti padarytas laivybai vystyti palankus pakeitimas“, – abejojo V. Vinokurovas.

Nemalonumai: praėjusiais metais upeiviai paskelbė džiugią naujieną – degalines ant vandens. Tačiau šiais metais šią žinią aptemdė netikėtas sprendimas pabranginti degalus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kainos pokyčiai

Kelionėms ir pramogoms skirtus laivus „Nemunas“ ir „Nevėžis“ turinti kapitono R. Mažuknos įmonė planuoja keisti bilietų kainas.

„Lengvatos panaikinimas netikėtas, ja naudojomės nuo 2004 m. Prieš tai dirbome be lengvatų, bet tada degalų kainos buvo kitokios“, – priminė R. Mažukna.

Kapitonas informavo, kad dėl lengvatos panaikinimo bilietų kainos keisis.

„Pernai kelionė į Rumšiškes kainavo 10 eurų, į Kadagių slėnį – 12 eurų. Šiais metais į Rumšiškes kainuos 12, į Kadagių slėnį – 15 eurų. Senjorams ir neįgaliesiems kaip visada šiek tiek mažiau“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad laivų kelionėms reikalinga infrastruktūra Kaune yra primityvi ir apleista.

Pravers likę degalai

Trumpų atstumų pramoginiais maršrutais keleivius plukdančios bendrovės „Nemunas Travel“ vadovė Aida Tijušienė sakė, kad bilietų kainų keisti kol kas neplanuoja – dar yra likę degalų nuo praėjusio laivybos sezono.

„Nemunas Travel“ laivybos vadovas Juozas Lenkutis apgailestavo, kad lengvatinio akcizo panaikinimas buvo netikėtas.

Turime didelį įdirbį ir prasidėjusį laivybos atgimimą. Lengvatos degalams įsigyti panaikinimas skaudžiai smogs vandens transporto srityje įgyvendinamai strategijai.

„Poveikis bus neigiamas, bet ne tragiškas. Toliau siūlysime panašias pramogas kaip ir praėjusiais metais. Daugiau papildomų išlaidų turės tolimais reisais ir maksimaliu greičiu keleivius plukdančios bendrovės“, – atkreipė dėmesį J. Lenkutis.

Taikoma tik jūrai

„Kauno dienai“ komentarą dėl panaikintos lengvatos pateikęs VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas pabrėžė, kad upeiviams nepalankų sprendimą lėmė ES TT akcentuojamas skirtumas tarp jūrinės ir upinės navigacijos.

Pasak Ž. Greko aiškinimo, Lietuvos vidaus vandenys (upės, ežerai, tvenkiniai ir kt.) nepriskiriami ES vandenims, kuriuose vykdoma komercinė jūrinė navigacija, todėl, anot Ž. Greko, negali būti taikoma lengvata.

„ES vandenimis galėtų būti laikoma Lietuvos teritorinė jūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir Būtingės naftos terminalo akvatorija. Tokia ES vandenų apibrėžtis galioja ir kitose ES valstybėse“, – pabrėžiama redakcijai atsiųstame paaiškinime.

VMI atstovas neatsakė į redakcijos klausimą, dėl kokių priežasčių lengvata, kuria laivininkystės įmonės Lietuvoje naudojosi keliolika metų, buvo panaikinta skubotai.

Netikrumas: jau prasidėję Nemuno vagos valymo darbai dėl pabrangusių degalų po kelių mėnesių gali būti nutraukti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ragino neskubėti

VMI sprendimas panaikinti akcizo lengvatą kelia abejonių Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui konservatoriui Kaziui Starkevičiui. Laivybos įmonių vadovų priekaištai dėl sprendimo skubos ir motyvų K. Starkevičiui atrodo pagrįsti.

Pozicija: Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius ragino neskubėti ir pasidomėti kaimyninių šalių patirtimi. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kai įmonių biudžetai ir darbai jau numatyti ir parengti, atsiranda degalų pabrangimas. Suprantama, kad su numatytu finansavimu įmonės negalės atlikti visų užsibrėžtų darbų. Reikės ieškoti papildomų lėšų. Balandį bus Ekonomikos komiteto posėdis, kuriame dalyvaus atsakingų institucijų atstovai. Prašysime paaiškinti, kaip jie ketina spręsti tą problemą“, – informavo komiteto pirmininkas.

K. Starkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad akcizo lengvatos panaikinimui įtakos turėjo žaliasis kursas.

„Raginau dar neskubėti, pasidomėti kaimyninių šalių patirtimi. Nereikia pulti stačia galva į vandenį, kol nežinome, koks to vandens gylis, nes galima galvą susidaužyti. Turime pagalvoti, kaip lengvatos panaikinimas paveiks ekonomiką, kiek neteksime pridedamosios vertės“, – pabrėžė parlamentaras.