Ministerija su Kauno savivaldybe ieško, kur apgyvendinti kadetų licėjaus auklėtinius

Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.