Mieste – slalomas tarp šulinių: dėl darbo broko kenčia vairuotojai

Broko požymis

Ar normalu, kai nauja danga nuklotu keliu tenka važiuoti kaip per užminuotą ruožą – toks klausimas kyla ne vienam slalomą tarp įsmukusių šulinių raitančiam vairuotojui.

Kelių inžinerijos specialistas Arvydas Petras Bilius „Kauno dienai“ sakė, kad už kiekvieną tokį šulinį darbų užsakovui arba rangovui turėtų būti surašytas aktas ir taikomos visos su darbo broku ir žala vairuotojams susijusios baudos.

„Įsmukę šuliniai yra darbo brokas. Dažniausiai jie atskleidžia, kad kelias buvo remontuojamas nesilaikant visų reikalavimų“, – atkreipė dėmesį A.P.Bilius.

Padariniai: užvažiavus ant įsmukusio šulinio gali tekti keisti padangas. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Būtina laikytis projekto

Dėl nekokybiškų šulinių atsiradusios duobės sunkumų vairuotojams kelia Raudondvario plente, Mindaugo, Savanorių, A.Juozapavičiaus prospektuose, Panerių, Panemunės, Jonavos, Jurbarko, R.Kalantos, H. ir O.Minkovskių gatvėse ir kitur.

Kol nepasibaigęs objekto garantinis laikotarpis, defektus taiso rangovas, pasibaigus garantijai – komunikacijų savininkai.

„Įsmukę šuliniai – tai iki galo nepadarytas darbas. Statybine prasme, čia nėra jokios problemos. Čia yra darbo kokybės problema, kurią lemia užsakovai ir rangovai: kaip užsakovas kontroliuoja rangovą, kaip vyksta darbų techninė priežiūra, ar rangovas tvarkingai atlieka darbus. Už darbų kokybės priežiūrą yra atsakingi konkretūs žmonės. Jie visi turi elgtis atsakingai“, – gana paprastas, tačiau primirštamas ar ignoruojamas nuostatas priminė specialistas.

Anot jo, jei viskas padaryta atsakingai laikantis projekto, joks šulinys neturėtų įsmukti ir tapti grėsme automobiliams.

Stengiasi sutaupyti?

„Projekte numatyta, kiek turi būti po šuliniu sutankintas gruntas ar galbūt padarytas betoninis pagrindas, kokio tvirtumo turi būti šulinio rentiniai. Trūkumų projektuose būna labai retai, didžioji dalis problemų kyla dėl nukrypimų nuo projekto“, – dalijosi pastebėjimais A.P.Bilius.

Dažniausia šulinių defekto priežastis – nepakankamai sutankintas gruntas.

„Taip atsitinka dėl to, kad stengiamasi padaryti greičiau, pigiau. Kad tokia praktika neįsivyrautų, didžiausią galią turi kelio eksploatuotojas – užsakovas, dažniausiai tai yra savivaldybė. Užsakovas turi griežtai prižiūrėti, o rangovas, kaip visada, stengiasi eiti pigiausiu, lengviausiu keliu. Šiais laikais automobilių eismas labai intensyvus, tad šulinių statybos defektai gana greitai išryškėja ir atskleidžia darbo kokybę“, – apie žalingus kai kurių statytojų įpročius sakė A.P.Bilius.

Svarbi rentinių kokybė

Pašnekovas atkreipė dėmesį: jei užsakovas nesugeba kontroliuoti, turėtų samdyti techninį prižiūrėtoją.

„Užsakovas, kelio eksploatuotojas turi projektą, jį palyginus su realia situacija galima sužinoti, kam tenka atsakomybė ir kokia yra defekto priežastis. Kaip sakiau, projektuose dažniausiai klaidų nebūna. Gali būti tik statybos spragų ir techninio prižiūrėtojo neatsakingumas“, – pabrėžė A.P.Bilius.

Dar viena galima gatvėse esančių šulinių defektų priežastis – netinkami šulinių rentiniai.

„Gali būti, kad rentinių betono klasė neatitinka numatytos projekte, – panaudota silpnesnė betono klasė. Neva betonas, bet iš tiesų tinkamas tik takeliui savo sklype užlieti. Projekte betono klasė visada yra nurodyta. Gal techninis prižiūrėtojas nepažiūrėjo to gaminio sertifikato, gal būna, kad nenori važiuoti tikrinti šulinių konstrukcijos, tad tiesiog pasirašo, ir viskas“, – samprotavo specialistas.

Neatmetama tikimybė, kad šuliniai deformuojasi ir nuo per sunkių automobilių – per daug prikrautas sunkvežimis gali sulaužyti ir kokybiškai pastatytą šulinį.

„11,5 t yra leistina didžiausia apkrova į automobilio ašį. Pastaraisiais metais, kai intensyviai vyksta statybos, spėju, vežama daug viršnorminių krovinių. Gal vežama naktimis, gudraujama ir panašiai. Per didelės apkrovos padaro labai daug žalos“, – apgailestavo specialistas.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Priklauso nuo požiūrio

A.P.Bilius kelių inžinerijoje yra sukaupęs daug praktinės ir teorinės patirties – vadovavo tiesiant ne vieną svarbių kelių ruožą, dėstė Kauno technikos kolegijoje.

„1968–1972 m. vadovavau statant kelio Kaunas–Jurbarkas ruožą nuo Veliuonos link Šilinės. Darbas vyko labai sudėtingomis sąlygomis – sankasas reikėjo formuoti užliejamose pievose. Ir tas kelio ruožas iki šiol gerai laikosi. Darbo kokybė priklauso nuo požiūrio: ar tu leidi traktoriui stovėti ir degalus taupyti, ar liepi tampyti tankinimo priemones, kad sankasa būtų patikima“, – darbo patirtimi dalijosi pašnekovas.

Pasak A.P.Biliaus, nors dabar jis pensininkas ir retokai važinėja miesto gatvėmis, tačiau kelio dangos defektai dažnai atkreipia jo dėmesį.

„Man, kaip kelininkui, į akis krinta tie šuliniai. Kartais paskambinu į tarnybas ir klausiu, kas toje vietoje dirbo. Na, sako čia dabar tu firmų firmelių, samdo už mažiausią kainą, todėl tokius rezultatus matome. Tie šuliniai – amžina problema, manau, visose valstybėse taip yra“, – reziumavo „Kauno dienos“ pašnekovas.

Tikina, kad taiso

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patikino, kad, įsmukus šuliniui, imamasi priemonių defektams šalinti.

„Kol nepasibaigęs objekto garantinis laikotarpis, defektus taiso rangovas, pasibaigus garantijai – komunikacijų savininkai („Kauno vandenys“, „Kauno energija“, „Telia“)“, – paaiškino vedėjas.

Jis informavo, kad savivaldybė registruoja visus įvykius, kai gyventojai kreipiasi su prašymais kompensuoti patirtą žalą užvažiavus ant įsmukusio šulinio.

„Kadangi dažniausiai tai būna atvejai, kai objekto garantija yra pasibaigusi, gyventojus dėl žalos atlyginimo siunčiame pas inžinerinių komunikacijų savininkus“, – nurodė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis.