Metų seklys randa kvaišalus pagal kvapą

Agurkinių pėdsakas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ONTV 2-ojo arba Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus viršininkas R.Vaitkevičius garbingos nominacijos laureatu neatsitiktinai.

Jo vadovaujamas dešimties pareigūnų skyrius demaskavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje veikusią organizuotą grupuotę, kurią sudarė mažiausiai septyniolika narių. Be kitų nusikaltimų – turto prievartavimo, plėšimų, vagysčių – ji buvo apraizgiusi narkotikų platinimo tinklu Kėdainius.

Tarp jo klientų buvo ir keturmečio Matuko, kurio nužudymas sukrėtė Lietuvą, motina bei šios sugyventinis, buvę apsvaigę ir mažyliui surengtos egzekucijos metu.

R.Vaitkevičiui su kolegomis pavyko išsiaiškinti, kad vienas iš šios grupuotės organizatorių buvo jau dešimt metų už žmogžudystę kalėjęs su Agurkiniais siejamas kaunietis, aprūpindavęs narkotikais jų platinimo "taškus" ne tik Kaune, bet ir Kėdainiuose. Atliekant slaptą sekimą, per šešias darbo dienos valandas vien Kėdainiuose užfiksuota daugiau nei 60 šių "taškų" klientų. Manoma, kad poilsio dienomis jų skaičius pasiekdavo ir 300. O šių "taškų" apyvarta per savaitę siekdavo iki 10 tūkst. eurų.

Grupuotės demaskavimas prasidėjo nuo jos atšakos, dariusios nusikaltimus užsienyje. Žvilgsnis į ją nukrypo, kriminalinei žvalgybai užfiksavus, kad dalis iš sekamų keliasdešimties asmenų nuolat migruoja tarp Lietuvos ir užsienio, o tai sukėlė įtarimą dėl galimos nemažos pinigų apyvartos. Tokiomis aplinkybėmis kartu su kolegomis užsienyje buvo atskleistos vagystės iš prabangių specializuotų automobilių centrų Danijoje bei Belgijoje. Pavyzdžiui, Danijoje pagrobtų automobilio detalių vertė siekė 97 tūkst. eurų.

Galiausiai užsienyje buvo sulaikyti aštuoni šios grupuotės nariai. Po kurio laiko Lietuvoje – dar devyni.

Visuomenė jau įvertino

Neeilinė šio ikiteisminio tyrimo sėkmė – pavyko demaskuoti ir kitą ilgai bei ne vienos tarnybos medžiotą šios grupuotės lyderį, vadovavusį Kėdainius apraizgiusiam narkotikų platinimo tinklui per savo patikėtinį.

"Siekdami šio rezultato, panaudojome visas įstatymų numatytas priemones", – tik tiek sudėtingo operatyvinio darbo paslapčių galėjo atskleisti R.Vaitkevičius.

Metų seklio titulo jis nusipelnė ir dėl to, kad po grupuotės demaskavimo labai sumažėjo nusikaltimų Kėdainiuose, už ką sulaukta nuoširdžių vietinių gyventojų padėkų. Ir, žinoma, Kėdainiams narkotikus tiekusio Agurkinio sulaikymas sudavė smūgį ir jų platintojams Kaune.

Kartu su eiliniais organizuotos grupuotės nariais buvo sulaikyti ir jos lyderiai. (Policijos nuotr.)

Šis ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas, tačiau kai kurie į atskiras bylas išskirti grupuotės nusikalstamos veikos epizodai jau perduoti teismui.

Iš Kėdainių – ir Ievos Strazdauskaitės žudikai, tačiau tiesioginių nusikalstamų demaskuotos grupuotės sąsajų su jais nerasta. Nors minėtą didelį atgarsį sukėlusį nusikaltimą pirmosiomis dienomis po merginos dingimo, per kurias buvo sulaikyti įtariamieji ir aptikti jų aukos palaikai, taip pat tyrė R.Vaitkevičius su savo vyrais.

"Tada mes beveik savaitę buvome be miego. Grįždavome į namus apie penktą ryto – tik persirengti bei išsimaudyti ir septintą vėl skubėdavome į darbą", – linkęs prisiminti tas ne tik I.Strazdauskaitės artimiesiems sunkias dienas R.Vaitkevičius. Beje, po šios jo su kolegomis sėkmės į Kauną pradėjo plūsti žmonės iš visos Lietuvos, prašydami padėti išspręsti ir jų įsisenėjusias problemas.

Išskirtinės istorijos – kasdienybė

Per 27-erius tarnybos kriminalinėje policijoje metus R.Vaitkevičius dalyvavo ne viename sudėtingame tyrime. Net 22-eji metai iš jų atiduoti demaskuojant pogrindines narkotikų gamybos laboratorijas ir kovojant su kvaišalų platintojais.

"Kanapių kvapas jau tapo artimas širdžiai", – neslepia R.Vaitkevičius, paaiškindamas, kad šis kvapas pažadina jame medžiotojo instinktą. Per tiek metų užuosti kvaišalus išlavinta uoslė padėjo jam atskleisti jau ne vieną nusikaltimą.

Į prisiminimus besileidžiantį R.Vaitkevičių jau sunku sustabdyti: "Turbūt nepažinčiau taip Lietuvos, jeigu ne mano darbas! Ar, pavyzdžiui, yra jums tekę praleisti miške visą naktį?!" Ir su pavydėtina ugnele akyse ima pasakoti įvairias jam tarnybos metu nutikusias istorijas. Apie tai, kad renkant dviese įkalčius apie atokioje, kaip įprasta, vietoje veikiančią pogrindinę narkotikų gamybos laboratoriją ir paaiškėjus, kad jų – tiek daug, o pajėgos – per mažos, kolegai išėjus pakviesti pastiprinimo, lieki sutemų gaubiamame miške vienas. O tada pasigirsta brakonierių šūviai. Ir guli sustingęs, kad nepalaikytų tavęs šernu. Dėl tos pačios priežasties negali grįžti ir kolega su pastiprinimu.

Arba, budint vakare prie žiemą užšalusio upelio, sulauki įtariamųjų, atėjusių išsikirsti eketės, nes pritrūko vandens narkotikams gaminti. Atėjusieji niekur neskuba – išsitraukia butelį, o tu, prišliaužęs prie jų atsargiu atstumu per sniegą, guli maskuodamasis pakibęs ant šlaito. Ir tai trunka tris valandas, per kurias temperatūra nukrenta iki  – 16 ºC.

Iki šiol R.Vaitkevičiui iš atminties neišdilo ir įspūdžiai, patirti patekus į pirmąją Lietuvoje pogrindinę narkotikų gamybos laboratoriją, kuri buvo įrengta Kauno Savanorių prospekto pabaigoje esančiame angare. "Pasijutau liliputu – kolbų dydis buvo toks, kad būčiau nesunkiai jose tilpęs! Ir jas suko variklis, nes žmogui tai buvo per sunku", – prisiminė R.Vaitkevičius.

Veiklos – apstu

Kauno ONTV skyriaus, kuriam vadovauja 2018-ųjų Kauno seklys, veiklos spektras apima ne tik organizuotų grupuočių stebėjimą, bet ir kovą su prekybą žmonėmis bei terorizmu.

Užsiminus, kad dar daug veiklos sričių, kur jis gali pasireikšti, R.Vaitkevičius vėl grįžta į realybę: "Gaila, kad valanda turi tik 60 minučių, o para – 24 valandas.ā

Tačiau apie tarnybos aktualijas operatyvininkas dėl suprantamų priežasčių kalba gana aptakiai.

Pasiteiravus, kuo šiandien gyvena Kauno organizuotos grupuotės, kurių dauguma lyderių – už grotų, R.Vaitkevičius atsako: "Gamtoje vakuumo nebūna – jį kažkas užpildo. Šiuo atveju galimi tik du variantai: arba jį užpildys policija, arba nusikalstamas pasaulis. Net ir sulaikius lyderius, grupuotės veikla paprastai nenutrūksta, nes ji jau išvystyta. Taigi, be darbo tikrai neliksime, nes ragai pas jaunuosius nusikalstamo pasaulio atstovus išdygsta labai greitai."

R.Vaitkevičiaus skyrius tiria ir daugumą pranešimų apie įvairiuose objektuose esą padėtus sprogmenis. "Tuo dažniausiai užsiima dėmesio stokojantys jaunuoliai su šiek tiek žemesniu intelektu. Ir tai dažniausiai daroma iš chuliganiškų paskatų, siekiant pasipuikuoti prieš draugus", – tokie pašnekovo pastebėjimai.

O pasiteiravus apie "madingiausias" šiandieninės prekybos žmonėmis tendencijas, jis kaip pavyzdį nurodo Ruklą. "Ne paslaptis, kad "dirbti" į užsienį jau išvežtas beveik visas šis Jonavos rajono miestelis, nes prekybos žmonėmis atstovai labiausiai ieško socialiai pažeidžiamų žmonių", – reziumuoja R.Vaitkevičius.

Viską daro pats

2018-ųjų Kauno seklys prisipažįsta, kaip ir dauguma berniukų, vaikystėje mėgęs detektyvus.

"Paskui norėjau tapti fotografu. Ir nors gerai fotografuoti neišmokau, kai kurie tada įgyti įgūdžiai praverčia tarnyboje, nes ir gaminant nuotraukas, ir narkotikus tam tikros cheminės medžiagos gali sprogti", – teigia R.Vaitkevičius.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, iš Marijampolės kilęs pašnekovas teigia vėl panoręs tapti policininku – suviliojo skelbimas, kviečiantis dirbti į "Aro" rinktinę. "Esu daug sportavęs – žaidžiau tinklinį, futbolą, krepšinį, tenisą. Nors didžiausi mano sportiniai pasiekimai, susiję su šachmatais", – šypsosi R.Vaitkevičius. Tačiau tuo metu, kai jis su draugu susirengė tarnauti "Are", ši rinktinė pakėlė kartelę – pradėjo priimti į savo gretas tik tam tikrus mokslus baigusius asmenis. O įstojus į Vilniaus policijos mokyklą, R.Vaitkevičiui teko Lietuvai atmintinomis dienomis saugoti ir Seimą. Paskui baigta specializuota Kriminalistikos mokykla Kaune ir gautas pasiūlymas dirbti Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, kurioje R.Vaitkevičius dirba jau beveik 30 metų. "Pirmoji mano alga per metus siekė vos 360 litų. Pietus man su kolegomis tada atstojo du keliasdešimt centų kainavę čeburekai, pirkti greta esančios mokyklos valgykloje. Kai kurie buvę kolegos, matydami, kaip tuo metu gyveno gaujų nariai, paslydo", – linkęs prisiminti pašnekovas.

Daugiau nei jo šeimoje, nei giminėje policijos pareigūnų nėra. Po sunkios tarnybos R.Vaitkevičius teigia atgaunantis jėgas, užsiimdamas namuose įvairiais darbais. "Esu pasistatęs namą, tačiau jame nėra buvę nė vieno meistro. Kaip ir tarnyboje, kur visko teko mokytis savarankiškai, ir buityje visko teko išmokti pačiam", – akcentuoja 2018-ųjų Kauno seklys.

"Ir darbe visko pasiekiau, įdėjęs daug darbo. Tai ir yra mano pašaukimas – daryti kažką prasmingo", – taip į klausimą, dėl ko labiausiai patinka pasirinkta profesija, atsakė R.Vaitkevičius.