Memorandumo pasirašymu įžangą šliuzo projektui davęs Kaunas žengia pirmą žingsnį realių darbų link

Artėja prie konkrečių veiksmų

„Šliuzo projektas nėra tik skambi ambicija popieriuje. Neabejoju, kad toks objektas yra svarbus visai Lietuvai. Prieš kelias savaites pasirašėme memorandumą, o šiandieninis Kauno tarybos sprendimas leido žengti dar vieną žingsnį realių darbų link.

Šios idėjos įgyvendinimas turi vykti nacionaliniu lygiu, tačiau Kaunas pasirengęs padėti tvirtus strateginius pamatus. Tarybai pritarus, nuosekliai tęsiame procesą, kuris pareikalaus laiko ir pastangų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Spalio pradžioje Kauno mero, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, Aplinkos ir Energetikos ministerijų bei kitų institucijų atstovų parašais buvo įtvirtinta valstybės strategija dėl istorinės klaidos ištaisymo. Planuojama, kad ateityje ties Kauno HES‘u bus įrengtas ne tik šliuzas, bet ir žuvitakis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Laivybai ir žuvų migracijai

Spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybė, ministerijos ir kitos institucijos memorandumą dėl Nemuno aukštupio ir žemupio sujungimo pasirašė siekdamos prisidėti prie tvaraus vidaus vandenų transporto plėtojimo, veiksmingo  infrastruktūros tinklo sukūrimo ir oro taršos mažinimo. Projektu taip pat norima slopinti neigiamą hidroelektrinių poveikį vandens ekosistemoms ir gerinti žuvų migracijos sąlygas.

Šios idėjos įgyvendinimas turi vykti nacionaliniu lygiu, tačiau Kaunas pasirengęs padėti tvirtus strateginius pamatus.

„Susitarėme parengti laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinės užtvanką planavimo ir įrengimo veiksmų planą, pirmiausia paruošiant poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentaciją.

Lygiagrečiai bus siekiama finansavimo memorandumo tikslams įgyvendinti, aktyviai bendradarbiausime su kitomis suinteresuotomis šalimis, kad numatyti bendri tikslai taptų konkrečiais veiksmais ir būtų sėkmingai pasiekti“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Būtent poveikio aplinkai vertinimas tiksliau atsakys apie būsimo šliuzo įrengimo galimybes, o projektiniai pasiūlymai nubrėš aiškias gaires, kiek kainuotų tokio objekto statybos.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Naujos galimybės upeivystei

Ne kartą kalbėta, kad laivybos šliuzo įrengimas prie Kauno hidroelektrinės prisidėtų prie upeivystės gaivinimo Lietuvoje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą.

Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki pat Kuršių marių.

Siekdama atgaivinti praeities kartų užmirštą projektą, Kauno miesto savivaldybė lygiagrečiai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į Transeuropinį transporto tinklą TEN-T. Tai atvertų naujus tarptautinius laivybos kelius, todėl upėmis būtų galima pasiekti Lenkiją ir atokesnes Vakarų Europos valstybes.

Vystant upeivystę Lietuvoje, realius pagrindus jau kloja Vidaus vandens kelių direkcija, šiuo metu vykdanti istorinį Nemuno tvarkymo projektą. Maždaug 225 kilometrų ilgio atkarpoje tvarkomi hidrotechniniai statiniai – upės vagą reguliuos apie 500 naujai pastatytų bei atnaujintų bunų. Planuojama, kad šie darbai pro Kauno miestą priartės iki pat hidroelektrinės.