Penkiametės Gustės mama Deimantė Rukienė negali atsistebėti dukros pokyčiais po sudėtingos inksto transplantacijos.
„Palyginus su tuo, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar, tai – nesulyginami dalykai. Anksčiau ji būdavo labai vangi, šiek tiek pažaisdavo eidavo valandą ar dvi pagulėti, labai greitai išvargdavo. O dabar jos beveik neįmanoma sugaudyti“, – džiaugėsi D. Rukienė.
D. Rūkienė pasakoja, kad bėdos su dukra prasidėjo dar kūdikystėje.
„Temperatūra, ausų uždegimas, plaučių uždegimas. Vėliau nutiko taip, kad, net nežinau, nesužiūrėjo… Klaipėdoje gulėjome, o kai pergabeno po trijų parų čia, tada sužinojome daug ligų. Buvo sepsis, ji apie parą laiko nesišlapino, buvo visa ištinusi“, – pasakojo mergaitės mama.
Mergaitei diagnozuota reta ir sunki liga, pažeidžianti inkstus bei kraują. Nepaisant gydymo, Gustės būklė prastėjo.
„Maždaug dviejų metų vėl pradėjo blogėti inkstų veikla, todėl mergaitei prireikė pakaitinės inkstų terapijos. Tuo metu, įvertinus jos būklę, buvo pasirinkta peritoninė dializė“, – sakė Kauno klinikų vaikų ligų klinikos gydytoja Diana Dobilienė.
Mamos neapleido mintys apie inksto transplantaciją.
„Praėjome tikrai ugnį ir vandenį – absoliučiai viską. Kai tik atsirado galimybė, iškart išsakiau norą, nes jai pačiai daug lengviau, o tuo labiau – visai šeimai. Gyvenimas su dialize labai apriboja, esi pririštas“, – kalbėjo D. Rūkienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gustės mama pati panoro tapti inksto donore dukrai. Paaiškėjus, kad ji tinkama, transplantacijai Gustė buvo ruošiama apie metus. Pasak medikų, mergaitės atvejis buvo išskirtinis ne tik dėl mažo svorio.
„Kadangi visiškai nebuvo šlapimo, sunyko šlapimo pūslė – jos talpa siekė vos apie 20 ml, o su tokia šlapimo pūsle inksto transplantacija negalima. Teko didinti šlapimo pūslę – leisti botoksą, atlikti plėtimus kateteriais. Buvo labai daug įvairių problemų“, – aiškino Kauno klinikų vaikų urologijos sektoriaus vadovas Artūras Kilda.
Inkstas buvo paimtas mažiausiai invaziniu būdu – per nedidelius pjūvius.
„Transplantacija buvo beveik paskutinis etapas. Net ir taip netrūko iššūkių – širdies problemos, kalcio apykaitos sutrikimai, dėl kurių lūžo kaulai. Šios operacijos unikalumas nėra pats faktas, kad atliekama inkstų transplantacija – tai medicinoje jau tapę kasdienybe. Taip pat ne išskirtinis ir gyvo donoro atvejis, nes tai taip pat nėra pasaulio stebuklas. Šios operacijos unikalumas – pati mergaitė“, – teigė A. Kilda.
Operacija praėjo sėkmingai.
„Mergaitės pilvas inkstą priėmė, buvo atkurta kraujotaka. Kaip suprantate, inkstas yra didelis, o vaiko širdelė maža, todėl užtikrinti pakankamą kraujotaką inkstui – didelis iššūkis. Tačiau mergaitės organizmas viską atlaikė, operacija praėjo labai sklandžiai. Vadinamasis šiltosios išemijos laikas, tai yra laikotarpis, kai inkstas buvo be kraujotakos, truko iki 40 min.“, – pasakojo A. Kilda.
Pirmoji inksto transplantacija vaikui Kauno klinikose atlikta prieš 21 metus. Užpernai trejų metų berniukui inkstą padovanojo tėtis – tai buvo pirmasis atvejis Lietuvoje, kai gyvosios donorystės metu inkstas persodintas tokiam mažam vaikui.
Gydytojai sako, kad gelbstint vaikus gyvoji inkstų donorystė, kai pagalbos ranką ištiesia artimieji, yra itin svarbi.
„Gydymo rezultatai geresni, be to, nereikia ilgai laukti eilėje, kaip būna laukiant mirusio donoro inksto. Todėl gyvoji donorystė yra saugus ir patikimas būdas vaikams grąžinti kokybišką vaikystę“, – tvirtino D. Dobilienė
Šiuo metu Lietuvoje inksto transplantacijos laukia trys vaikai.
Naujausi komentarai