Gimtadienis tapo dovana žmonėms
Rugsėjo 8-ąją ligoninės bendruomenė ir svečiai susitiko „Sveikatos miestelyje“. Čia lankytojai galėjo nemokamai pasitikrinti sveikatą, daugiau sužinoti apie ligų prevenciją, donorystę ir rūpinimąsi savo sveikata dar iki atsirandant rimtų negalavimų.
Lankytojams buvo siūloma pasitikrinti akis, įvertinti odos darinius dermatoskopu, atlikti spirometriją, pasikonsultuoti dėl alergijų ir kvėpavimo sistemos sveikatos. Savo veiklą pristatė Nacionalinis transplantacijos biuras, o norintys galėjo tapti kraujo donorais – šalia ligoninės veikė kraujo donorystės autobusas. Taip pat buvo pristatomos prevencinės sveikatos programos.
„Šiemet norėjome gimtadienį paversti dovana žmonėms. Ligoninė – tai ne tik vieta, į kurią ateiname susirgę. Norime priminti, kad rūpintis savo sveikata galima pradėti gerokai anksčiau – skiriant dėmesio prevencijai, judėjimui ir savo savijautai“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
Šventės metu atidaryta nauja ligoninės automobilių stovėjimo aikštelė, o jos teritorijoje pasodintas šeštasis ąžuoliukas, skirtas visai ligoninės bendruomenei. Gimtadienio pabaigoje darbuotojus ir svečius suvienijo bendruomenės šokis. Ligoninės komandą pasveikino ir Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys, padėkojęs medikams ir visai komandai už kasdienį darbą rūpinantis žmonių sveikata, ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Skirtingos kartos – viena komanda
Šiandien LSMU Kauno ligoninėje dirba daugiau kaip 3 000 žmonių, tarp jų – 704 gydytojai ir 101 rezidentas, veikia 20 profilinių klinikų ir 64 skyriai. Per metus čia išrašoma daugiau kaip 49 tūkst. pacientų, suteikiama beveik 386 tūkst. ambulatorinių konsultacijų, atliekama 18,7 tūkst. operacijų ir dienos chirurgijos procedūrų bei daugiau kaip 310 tūkst. radiologinių tyrimų. Tačiau, kaip pabrėžia ligoninės vadovė, už kiekvieno šio skaičiaus pirmiausia yra žmonės.
„Mūsų gydytojai ir rezidentai atspindi patirties ir jaunatviško veržlumo dermę – čia sukauptos žinios perduodamos naujai gydytojų kartai, o kartu ligoninę pasiekia naujos idėjos, technologijos ir požiūris į pacientą“, – sakė prof. dr. D. Žaliaduonytė.
Skirtingų kartų ryšio svarbą pabrėžia ir Vidaus ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas, ligoninėje dirbantis jau 26 metus. Per šį laiką, jo teigimu, vienu svarbiausių lūžių tapo prieš šešerius metus įvykęs ligoninių sujungimas ir tai, kad įstaiga tapo universitetine ligonine. Kartu pasikeitė jos statusas, atsivėrė daugiau galimybių, prasidėjo dideli infrastruktūriniai pokyčiai.
Per visus šiuos metus keitėsi ne tik ligoninės erdvės ar galimybės – keitėsi ir gydytojų kartos.
„Geriausia, kai kolektyve, įstaigoje dirba įvairių kartų žmonės: šiek tiek vyresnių, kad patirtį perduotų, vidutinio amžiaus ir jaunimo. Tada būna sveika pusiausvyra“, – sakė A. Naudžiūnas.
Pasak profesoriaus, skirtingų kartų bendrystė padeda ugdyti toleranciją, pakantumą ir pagarbą, o jaunesni kolegos skatina ir ilgamečius specialistus mokytis ir tobulėti.
Patirtis ir technologijos papildo viena kitą
Jaunesnės kartos gydytojų kasdienybė šiandien kitokia nei prieš kelis dešimtmečius. Modernesnė diagnostikos įranga ir platesnės rezidentūros galimybės leidžia jiems patiems atlikti daugiau tyrimų, procedūrų ir įgyti daugiau praktinių įgūdžių.
Vidaus ligų gydytoja, Trumpalaikės diagnostikos poskyrio vadovė Simona Plėštienė prisimena, kad karjeros pradžioje ryškiausias buvo didžiulės atsakomybės jausmas ir būtinybė teorines žinias greitai pritaikyti realiam, dažnai nenuspėjamam skaičiui pacientų. Šiandien nerimą pakeitė profesinis pasitikėjimas, gebėjimas geriau valdyti prioritetus ir greičiau priimti sprendimus.
Svarbią vietą šiame profesiniame kelyje užėmė ir patyrę kolegos. Jų perduodama patirtis padėjo mokytis ne tik diagnostikos ir gydymo subtilybių, bet ir dalykų, kurių ne visada galima rasti vadovėliuose – kaip išlaikyti šaltą protą įtampos akimirkomis, empatiškai bendrauti su pacientu ir jo artimaisiais.
S. Plėštienė pastebi ir pačios ligoninės vidinės kultūros pokyčius – ji tampa vis atviresnė bendradarbiavimui ir šiuolaikiniam požiūriui į pacientą.
Žmogus išlieka svarbiausias
Technologijų pažanga mediciną keičia itin sparčiai. Skaitmeninės sistemos, tikslesnės diagnostikos priemonės ir nauji gydymo metodai leidžia sprendimus priimti greičiau ir tiksliau, pacientams pasiūlyti mažiau invazijų reikalaujantį ir efektyvesnį gydymą. Vis dėlto medikai sutaria: technologijos nepakeičia gydytojo.
„Svarbiausia medicinoje išlieka žmogus ir gyvas, tikras ryšys su juo. Joks aparatas ar kompiuterinė programa negali pakeisti empatijos, išklausymo ir gebėjimo įkvėpti pacientui pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė S. Plėštienė.
Panašiai apie nekintančias profesijos vertybes kalba ir A. Naudžiūnas: „Pagarba pacientui, paciento gerovė ir diagnozės kuo greitesnis nustatymas ir rezultatų siekimas – tai amžini dalykai. Jie turi būti svarbūs visų kartų gydytojams.“
Šeštąjį gimtadienį mininti LSMU Kauno ligoninė šiandien yra ne tik per pastaruosius metus infrastruktūriškai pasikeitusi gydymo įstaiga. Jos virsmą paskatino žmonės: ilgamečiai specialistai, sukaupę dešimtmečių patirtį, jauni gydytojai ir rezidentai, turintys naujų žinių, idėjų ir technologinių įgūdžių. Prof. dr. D. Žaliaduonytė pabrėžia: „Nors susiduriame su iššūkiais, ši patirties, jaunystės ir nuolatinio tobulėjimo jungtis leidžia nuolat judėti pirmyn.“
(be temos)
(be temos)
(be temos)