Iš Lietuvos liaudies buities muziejaus išguitas verslas

Lankytojai skundžiasi

"Kauno dienos" skaitytojai pasidalijo sunkiai suvokiama situacija, kuri susiklostė LLBM. Lankytojai skundėsi, kad didelėje Rumšiškių muziejaus teritorijoje nėra galimybės net vandens nusipirkti. Išstūmus iš muziejaus teritorijos verslininkus, turi kentėti šeimos, nusprendusios čia praleisti laisvalaikį.

"Lietuvos liaudies buities muziejuje lankytojai, apėję didžiulę teritoriją, neturi galimybės nei vandens kur nusipirkti, nei užkąsti. Arbatinė ir senoji karčema uždarytos. Ir nežinia, ar apskritai bus atidarytos. Čia naujos valdžios sumanymai. Toks įspūdis, kad norima vieną lankomiausių Lietuvos muziejų nustekenti", – dėstė į redakciją parašiusi Aušra.

LLBM interneto puslapyje taip pat nurodoma, kad šiuo metu viešojo maitinimo paslaugos neteikiamos. Muziejininkai siūlo į Rumšiškes atvykstantiems žmonėms nepamiršti pasiimti pledo ir sumuštinių.

Į redakciją parašiusi moteris tikino, kad tokios permainos kilo po to, kai muziejuje apsilankė tikrintojai. Anot jos, auditas pateikė netinkamas išvadas, todėl muziejus turėjo atsisveikinti su maitinimo paslaugas teikusiais verslininkais.

Lietuvos liaudies buities muziejuje lankytojai, apėję didžiulę teritoriją, neturi galimybės nei vandens kur nusipirkti, nei užkąsti.

"Tos išvados – absurdiškos, traktuojama neva verslininkai lobsta valstybės sąskaita. Iš tikrųjų tai tie verslininkai ne tik palaikė gyvastį, bet ir dar pinigus mokėjo, nors patys vos galą su galu sudūrė, nes žmonių būna tik vasarą. O dabar mirtis alyvose. Mano, kaip paprasto piliečio nuomone, tai absurdiška", – savo poziciją išdėstė Aušra.

Mobilioji užkandinė

LLBM pavaduotojas bendriesiems ir ūkio reikalams Antanas Andriulaitis, šiuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas, "Kauno dienai" patvirtino, kad maitinimo įstaigos muziejuje neveikia nuo sezono pradžios. Anot jo, arbatinė ateityje tikrai bus, tačiau dėl užeigos neaišku.

"Praėjusiais metais buvo atliktas auditas ir pateiktos rekomendacijos iš Kultūros ministerijos. Išvadose nurodoma, kad eksponatai turi būti įregistruoti Registrų centre ir apdrausti. Registraciją tikrai bus galima padaryti, jau padaviau dokumentus. Tačiau apdrausti nėra galimybių, nes Lietuvoje jokia draudimo kompanija eksponatų nedraudžia. Kiek pateikėme užklausų, tai draudžia nuo vėjo, vandens, bet nedraudžia nuo gaisro. Todėl kaip bus su užeiga, šiuo metu negaliu pasakyti. Be to, ministerija nenori trumpalaikių sutarčių, tačiau pas mus žmonės lankosi daugiausia vasarą, todėl ilgalaikę sutartį galėtų sudaryti nebent ta įmonė, kuri turi kažką dar veikiančio ir gali išsilaikyti ištisus metus, o muziejuje – tik sezoniškai", – kalbėjo A.Andriulaitis.

Anot jo, dėl arbatinės nuomos bus skelbiamas naujas konkursas ir ieškoma, kas ten galės priimti kavos ištroškusius lankytojus. Šiuo metu sunku pasakyti, kiek laiko užtruks konkurso skelbimo procedūros, tačiau viliamasi, kad jau kitą mėnesį pavyks arbatinėje turėti maisto tiekėją.

A.Andriulaitis "Kauno dieną" informavo, kad kol kas muziejaus teritorijoje veikia mobilioji užkandinė. Priklausomai nuo žmonių srautų, ratuota užkandinė apsistoja miestelyje, prie malūno ar kitose muziejaus teritorijos vietose. Pasak laikinojo muziejaus vadovo, čia karštų patiekalų lankytojai negaus, tačiau gali pasimėgauti kava, arbata, ledais ar kitais užkandžiais.

Pateikė rekomendacijas

Kultūros ministerijos viešųjų ryšių specialistai patikino, kad auditas biudžetines įstaigas tikrina nuolat. LLBM patikrinimo tikslas buvo įvertinti kontrolės aplinką, procesus ir rizikos valdymą organizuojant veiklą, turto ilgalaikę bei trumpalaikę nuomą, transporto naudojimą. Be to, buvo siekiama nustatyti, ar muziejus racionaliai ir ekonomiškai naudoja finansinius bei materialinius išteklius.

Audito išvadose teigiama, kad patikėjimo teise valdomo valstybės turto ilgalaikės nuomos kontrolė neužtikrina muziejaus finansinių interesų ir veiksmų skaidrumo. Ilgalaikė nuoma organizuota pažeidžiant įstatymus.

Nurodoma, kad trumpalaikė valstybės turto nuoma kai kuriais atvejais vykdyta neskaidriai, nesiekiant maksimalios finansinės naudos įstaigai, nepaisant reikalavimų ir procedūrų, nustatytų teisės aktuose.

"Kitų muziejaus teritorijoje verslą vykdančių subjektų paslaugos neteisėtai viešinamos įstaigos interneto svetainėje", – toliau dėstoma audito išvadoje.

"Muziejaus administracijai pavesta pašalinti trūkumus bei įgyvendinti veiklas laikantis tvarkų ir įstatymų. Kultūros ministerija nieko neuždraudė, tik įpareigojo laikytis nustatytų tvarkų įgyvendinant valstybės turto administravimą. Ministerija pasiūlė muziejui apsvarstyti darbo laiko pakeitimus, kurie sudarytų palankesnes galimybes muziejaus lankytojams", – taip į "Kauno dienos" užklausą, kodėl muziejuje neliko maitinimo paslaugos, atsakė Kultūros ministerijos atstovai.

Dėmesys po gaisro

Praėjusių metų rugpjūtį per festivalį "Granatos Live" LLBM Rumšiškėse kilus gaisrui visiškai sudegė du ekspozicijos pastatai. Tuomet į šį muziejų buvo atkreiptas didesnis įvairių institucijų dėmesys.

Po nelaimės muziejaus direktorės pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei Eligijus Juvencijus Morkūnas BNS sakė, kad didesnio už kilusį šįkart gaisrą muziejuje nebuvę. Pasak jo, vieno sudegusio statinio statyba dar nebuvo baigta.

"Pastatas buvo iš Mažosios Lietuvos. Bus galima padaryti jo kopiją. Bet bus tik kopija", – teigė vienas muziejaus vadovų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai tuomet pasakojo, kad buvo keblu rasti muziejaus vadovus. Departamento Situacijų koordinavimo skyrius vyresniojo specialisto Igorio Voverio teigimu, muziejuje kilus gaisrui, ugniagesiai negalėjo susisiekti su jo vadovybe. "Neįmanoma prisiskambinti, norėjome pasitikslinti, ar ten kultūros paveldas, ar tik šiaip pastatai, esantys toje teritorijoje", – BNS teigė specialistas.

Po gaisro vėl kilo diskusijos, kad Rumšiškių liaudies muziejus šių savo pastatų nebuvo apdraudęs.

Muziejaus atstovai tvirtino, kad dėl turto draudimo su įvairiomis draudimo bendrovėmis kalbėta daugybę kartų, bet draudikai atsisakė teikti paslaugas – drausti pastatus, nes jie mediniai ir yra didelė rizika, todėl pavyko apdrausti tik septynis pastatus iš 150-ies esančių muziejaus teritorijoje. Draudimo įmokos siekia 2 tūkst. eurų. Pasak muziejaus atstovų, ir šie pastatai buvo apdrausti, nes pastatyti 2016 m.

Šaltinis: KD, BNS