- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau šiandien Rotušėje suspindės didžioji miesto eglė. Išpuošta sniego pusnimis, kurias lipdyti padėjo savanoriai, saugoma balto meškino ir su snaigių malūnu viršūnėje, gražuolė žaliaskarė stovės iki pat vasario.
Viršūnėje – malūnas
Praėjusią savaitę prasidėję pagrindinės miesto eglės statymo darbai netruko įgauti pagreitį – pirmadienio rytą Eigirgaloje, Kauno rajone esančiame didžiuliame angare, specialiai sukonstruotas 20 m aukščio ir 10 m pločio karkasas buvo apkabintas vešliomis eglišakėmis, o vakare žaliaskarė, apraizgyta lempučių girliandomis, suspindo jų šviesose.
Vėlyviems praeiviams teko laimė išvysti, kaip atspindžiai krenta ne tik ant pirmųjų pusnių, apgaubusių eglės viršūnę, bet ir ant savanorių, aukojančių savo laiką, skruostų. Ketvirtadienio popietę sniego patalas buvo uždengęs jau visą eglę, o ant svyrančių šakų kybojo iš akrilo nulieti tirpstantys varvekliai, kristalai ir perregimi burbulai, surinkti iš vienkartinių stikliukų.
"Dar neįrengtas eglės vidus", – tekstilininkė Jolanta Šmidtienė prasitarė, kad, sudėliojus visus taškus, eglė ateinančiuosius apgaubs namų jaukumu.
Jos centre stovės suolelis su miniatiūrine eglaite šalia. Virš galvų – šimtai lempučių ir televizorius su kalėdiniais filmais, filmukais, muzika.
Kiek tolėliau po pusnimis įsikurs amatininkai, prekiautojai skanėstais, gėrimais ir arkliukai, kuriems šventiniu laikotarpiu lemta ant savo nugarų nešti mažuosius Kalėdinio miestelio lankytojus.
Suksis snaigių malūnas
Paklausta, kada ėmė galvoti apie gruodį, menininkė šyptelėjo – mintyse pusnis ant šakų ji krovė dar vasarą. Rugsėjį gimė inžinerinis brėžinys, netrukus po to – savo sudėtingumu Eifelio bokštui prilygstantis eglės karkasas, kurį savo rankomis surinko ir litavo stebukladarys Vytautas.
Vėliau buvo gaminami laikantieji tinklai, skaičiuojama, kiek lempučių prireiks apšvietimui. Pagal J.Šmidtienės eskizą skulptorius Marijus Petrauskas sukonstravo eglės apačioje įsitaisiusių gyvūnų skulptūrų karkasus.
"Man būtų pakakę vien tik pusnių, bet pagalvojau apie šeimas su vaikais. Jiems juk džiaugsmas", – įėjimą į eglę saugančius gyvūnus žvilgsniu sveikino nagingoji kaunietė.
Kokia eglė be viršūnės? Svarbiausiu žaliaskarės akcentu, kuris į Rotušę atkeliavo ketvirtadienio vakarą, menininkė pasirinko įspūdingą snaigių malūną, o jį kurti patikėjo menininkui Stasiui Beišiui.
"Šis menininkas kuria kinetines skulptūras, kurias valdo vėjas. Paskambinau ir pasiūliau idėją. Jis sutiko, nes ir pačiam buvo įdomu, kaip pavyks susidoroti su užduotimi", – pradžioje maniusi, kad eglės viršūnės labiau patiks vyrams, baigiantis darbams tekstilininkė neabejojo, kad malūno sparnai užburs ir mažuosius.
Jolanta Šmidtienė
Gelbėjo savanoriai
Malūną, pusnis ir gyvūnus pradžioje bandžiusi kurti iš vienkartinių indų, siūlų ir kitų medžiagų ar gaminių, galiausiai menininkė į rankas paėmė perregimus šiaudelius, kuriuos jau seniai knietėjo išbandyti. Baltų atsisakė – esą šie neatrodo taip efektingai, be to, meta lengvą šešėlį.
"Ėmiau storus, plonus, rišau, klijavau, kol galiausiai radau tinkamiausią variantą", – šyptelėjo menininkė.
Maždaug dvidešimt policijos pareigūnų dvi valandas dirbo prie meškino. Padarė pusę jo.
Maniusi, kad idėjai įgyvendinti prireiks maždaug 4 mln. šiaudelių, tekstilininkė išsivertė su gerokai mažesniu skaičiumi, – 2,5 mln. virto įspūdingomis pusnimis ir žmogaus ūgio gyvūnais. Prie virsmo prisidėjo ne tik profesionalūs menininkai. Sniego pasaką nuo spalio kūrė darželinukai, moksleiviai, studentai, įvairių bendruomenių, klubų, įstaigų ir organizacijų nariai.
"Maždaug dvidešimt policijos pareigūnų dvi valandas dirbo prie meškino. Padarė pusę jo. Prie šiaudelių veržėsi ir vaikai. Vieniems sekėsi geriau, kitų pusnis teko perdaryti. Senoliai taip pat kibo į darbus", – J.Šmidtienė juokėsi, kad buvo ir tokių, kuriems kūrybinis procesas prilygo meditacijai.
Jungiant šiaudelius į visumą neprireikė nei karštų klijų, nei žirklių, nei peilių. Vienintelis įrankis – miklūs pirštai. Tiesa, tai, kas profesionalei buvo paprasta kaip dukart du, savanorei Vaidai tapo rimtu iššūkiu.
"Tai daug kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis procesas. Pradžioje kaišioti šiaudelius buvo lengva, tačiau tinkle tirpstant tuščioms vietoms darbas apsunko", – žvelgdama į pusnis ant svyrančių eglės šakų, jauna moteris džiaugėsi susidorojusi su užduotimi.
Tarsi savi vaikai
Kaunietis Marius su šiaudeliais nesusibičiuliavo. Pabandęs suprato, kad jo rankos šiam darbui pernelyg grubios, todėl smaigstymą paliko moterims ir kruopštesniems vyrams. Pats ėmėsi daugiau fizinės jėgos reikalaujančių darbų: dažė konstrukcijas, virino, montavo lemputes į karkasus, karpė laikančiuosius tinklus.
"Tai ne pirma mano eglutė ir tikiu, kad tikrai ne paskutinė, – lenkdamas pirštus jaunas vyras savo kelią skaičiavo ne metais, o žaliaskarėmis. – Smaragdinė, debesų, megzta, karuselė – mačiau, kaip gimė visos eglės. Žinau kūrybinę virtuvę ir koks sunkus kelias iki galutinio rezultato – daug darbo ir daug kantrybės."
Į komandą įsiliejęs spalį, o darbą prie eglės derinęs su paskaitomis, šeštadienį šalia eglės jaunuolis žadėjo stovėti ne tik kaip stebėtojas, bet ir kaip akylas sergėtojas. Marius neabejojo miestiečių ir Kauno svečių sąmoningumu, tačiau kiekvieną sugalvojusį timptelėti šiaudelį iš didžiojo meškino ausies ar pusnies ant šakos, žadėjo sudrausminti.
"Ši ir visos eglės tarsi mano vaikai. Jaučiuosi atsakingas už kiekvieną jų. Buvo apmaudu, kai debesų eglės girliandas žmonės traukinėjo", – šaliką kilstelėjęs virš nosies, Marius po akimirkos pradingo tarp eglės šakų ir baltų pusnių.
Neliūdna eglė
Šiandien žiūrėdami į eglę ir 4 km girliandų šviesas, kurios sutemus į Rotušę sugrąžins dieną, aikčiosite, gėrėsitės, lyginsite su kitų miestų ir žinoma, kritikuosite per dideles pusnis, pernelyg skurdžią spalvų paletę ar skulptūras, kurios galėjo judėti.
"Stengiuosi padaryti maksimumą. Darau tai, kas man gražu, žinoma, atsižvelgiu ir į mane supančių žmonių nuomonę – kolegų, menininkų. Miestiečiai? Didelė dalis mane labai palaiko. Visiems niekada neįtiksi", – ištikimoji eglučių kūrėja buvo pasiruošusi priimti ir kitą nuomonę, o skeptikams šiųmetę eglę vadinantiems pačia liūdniausia, paruošė atsaką: – Taip jau sutapo, kad šie metai yra paskutiniai, kai dar galima įsigyti plastikinių šiaudelių. Taigi ši eglė, tarsi atsisveikinimais su jais."
J.Šmidtienė tikino, kad, pasibaigus šventėms, akrilo kristalai ir kitos puošmenos keliaus į medines ir kartonines dėžes, eglės karkasas transformuosis ir tarnaus kitiems tikslams, tuo metu šiaudelių pusnys ir skulptūros greičiausiai bus atiduotos perdirbti.
"Galbūt pagalvosime ir apie tai, kaip jas panaudoti kitiems kūriniams. Tarkim, plastikiniai buteliai, iš kurių buvo sukurta smaragdinė eglė, perdirbti į rūšiuoti skirtus plastikinius maišelius", – intrigą paliko menininkė.
Laukia neramus laikas
Septynerius metus iš eilės miestui kūrusi egles, praėjusią žiemą J.Šmidtienė perleido estafetę, o jos švenčių galiausiai nebedrumstė netikėti skambučiai. Namiškiai atsipūtė, kad visų vakarėlių siela Jolanta pagaliau grįžo pas juos.
"Oi, būdavo visko. Tarkime, sėdime prie stalo, skamba telefonas, o kitame laido gale girdžiu: "Žinokite, vienas eglės žaisliukas nejuda." Atsisuku į savo sūnų Tomą ir sakau: "Važiuok įjungti." O jis: "Bet mama, Kalėdos!" Žodžiu, ir švenčiame, ir dirbame", – 2016-ųjų eglę-karuselę ir jos mechanizmą, dėl kurio teko nemenkai paprakaituoti, prisiminė kūrėja.
Ar dabar, kai vienintelis eglės mechanizmas – snaigių malūnas eglės smaigalyje, J.Šmidtienės šv.Kalėdos bus ramesnės ir sėslesnės? Menininkė tuo labai abejojo. Dėl vieno buvo tikra – iki pat vasario, du kartus per dieną ji važiuos pro eglutę. Panašiu ritmu esą gyvens ir kiti komandos nariai.
"Kada lengviau atsipūsiu? Tikra ne tada, kai įžiebsime eglutę ir net ne tada, kai ją nupuošime. Manau, kad ilsėsiuosi vasarą", – smagios eglės įžiebimo šventės ir tokio pat kalėdinio laikotarpio visiems linkėjo J.Šmidtienė.
Gruodžio 1 d. 18 val. Kauno Kalėdų eglės įžiebimo renginį stebėkite portale kauno.diena.lt ir portalo feisbuko paskyroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukmergės gatvėje neliks 35 medžių: kas čia planuojama?25
Kauniečiai jautriai reaguoja į kertamus medžius. Ir vėl sulaukėme panašaus kreipimosi. ...
-
Žolės deginimas – rizika ne tik gauti baudą, bet ir pavojus gyvybei
Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas. ...
-
Islandijoje taikytos priemonės puikiai tiktų Kauno rajone
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų pavartojusiais paaugliais. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, Kauno raj...
-
Kukliose V. Kūloko arklidėse Žiegždriuose – čempionai ir artistai
Besižvalgydamas į bundančią gamtą, Vido Kūloko žirgyną Žiegždriuose gali ir parvažiuoti. Tačiau kuklios arklidės slepia įspūdingo grožio augintinius – čempionus ir artistus. ...
-
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą pakaunėje jau galima vadinti sėkminga ir populiaria
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programa Kauno rajone startavo tik 2022 m., tačiau ir tiek laiko užteko, kad ją būtų galima vadinti sėkminga ir populiaria. Per dvejus metus pakaunėje atnaujinti 35 daugiabučių namų kiemai. ...
-
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės įgaliojimus13
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės įgaliojimų stabdymo. ...
-
Kauno „Akropolyje“ – piklbolo turnyras: kuo žavi žaibiškai populiarėjanti naujovė6
Vos prieš keletą metų Čikagos lietuviai į mūsų šalį atvežė naują sporto šaką – piklbolą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, mat į „Akropolį“ surengtą piklbolo turnyrą susirinko gausus b...
-
Kaune pražygiavo eitynės „Laisvė Palestinai“: nuo provokacijų saugojo pareigūnai238
Šeštadienį Laisvės alėjoje apie pusšimtis dalyvių žygiavo eisenoje „Laisvė Palestinai“, tačiau buvo ir tokių, kurie išskleidė Izraelio vėliavas. Siekiant išvengti galimų provokacijų, eisenos dalyvius n...
-
G. Nausėda ištesėjo pažadą – Kaune su rinkėjais susitiko kavos122
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažadėjęs išgerti kavos su už jį pasirašiusiais rinkėjais. Būtent Kaune įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“ laimingą bilietą ištraukę žmonės galėjo susitikti ir pasikalbėti rūpim...
-
Gyvybės langelyje paliktos dvimetės tėvai susigrąžinti vis dar nepanoro1
Gyvybės langelyje, Kaune, pernai, gruodį rasta dvejų metų mergaitė toliau gyvena pas globėjus, tėvai dėl jos nesikreipė. ...