Rengiant pernykštes finansines Kauno savivaldybės ir biudžetinių įstaigų atskaitas atsivėrė smegduobė – savivaldybės kontrolieriaus tarnybai niekas nesugebėjo dokumentais pagrįsti, kur išleisti 236 mln. litų.

Pastebėjo dar vasarą

2012-aisiais panaudotų milijonų laikinai savivaldybės kontrolieriaus pareigas ėjęs Kornelijus Kleinauskas pasigedo liepą. "Audito ataskaitą parengėme vadovaudamiesi valstybinio audito reikalavimais. Negalėjome gauti patikimų įrodymų, kad konsoliduotoje Veiklos rezultatų ataskaitoje pagal 2012 m. duomenis parodyti 236 mln. yra tikri ir teisingi", – tikino K.Kleinauskas.
Jis teigė negalėjęs prisijunti prie naujos apskaitos sistemos, kurioje ir buvo pateikiami duomenys, tačiau prasitarė, kad milijoninių skaičių raštu pagrįsti negalėjo ir savivaldybės Apskaitos skyrius.

Sužinojo tik dabar

Miesto tarybos narius informacija apie galbūt pradingusius milijonus pasiekė tik lapkritį. Situaciją ėmė narplioti Kontrolės komitetas.

"Mums kilo klausimas, kodėl informacija apie tokius dalykus nebuvo pateikta per tarybos posėdį. Sieksime, kad tai būtų padaryta, juolab kad 2014-ųjį sausį jau turi būti įgyvendintos audito rekomendacijos, kad tokios klaidos nesikartotų", – sakė Kontrolės komiteto pirmininkas Simonas Kairys.

"Kontrolieriaus išvados – ne komiksų knyga. Savivaldybės vadovai turėtų rimtai į tai pažiūrėti, ieškoti klaidų ir jas ištaisyti. Juolab kad Kauno nepagrindžiamų išlaidų suma dydžiu prilygsta Šiaulių miesto biudžetui", – stebėjosi tarybos narys Povilas Mačiulis. Jis kol kas nesiryžo vertinti, ar ši mįslinga situacija yra kriminalas, ar tik savivaldybės tarnautojų profesionalumo trūkumas, nes dar trūksta papildomų duomenų.

Paini programa

Kol kas neaišku, ar 2012 m. savivaldybės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pristatytas miesto tarybai ir jos patvirtintas.

"Reikėtų aiškintis, ar turėjo taryba tvirtinti, ar neturėjo", – išsisuko savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jis nesureikšmino 236 mln. litų trūkumo finansinėse ataskaitose ir tikino, kad tikrovėje jokių trūkumų nėra.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad milijonai niekur nedingo ir viskas iki centų atitinka. Buhalterinės ataskaitos yra tikrinamos ir Finansų ministerijai atsiskaitoma kiekvieną ketvirtį. Dėl to jokių priekaištų nėra", – aiškino D.Ratkelis.

Pasak jo, Finansų ministerijai yra žinoma, kad prieš dvejus metus įdiegta apskaitos programa turi trūkumų, todėl ir atsiranda netikslumų. Šioje programoje duomenis turėjo suvesti ne tik savivaldybė, bet iš viso apie 200 juridinių vienetų – įstaigos, naudojančios biudžeto lėšas.

"Jei viena kuri nors įstaiga ne į tą eilutę įveda, galutiniai skaičiai išeina ne tokie, kokie turi būti. Čia programos klaidos", – įrodinėjo D.Ratkelis ir žadėjo, kad ateityje tai nesikartos.