Tviskantys pastatai, nauji laiptai ir sutvarkyta teritorija. Taip jau pernai turėjo atrodyti Aleksoto funikulierius. Tam jį valdęs "Autrolis" ėmė milijoninę paskolą, bet šiandien nei darbai padaryti, nei aišku, kur prapuolė numatyti pinigai.

Atsekti tiesą – sudėtinga

Prieš keletą metų buvo nutarta restauruoti ne tik apgailėtinai atrodžiusio funikulieriaus vagonus ir atitarnavusius bėgius, bet ir pastatus, sutvarkyti laiptus, teritoriją. 2011 m. gruodį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė, kad "Autrolis" funikulieriaus reikmėms paimtų 3 mln. litų dydžio paskolą.

"Funikulieriaus sutvarkymas miestui labai svarbus, o norint atlikti visą rekonstrukciją, reikia imti paskolą", – tuo metu aiškino "Autroliui" vadovavęs Gintautas Činikas. Jis teigė, kad už gautus pinigus atlikti darbai bus baigti mažiau nei per metus. Vėliau pažadas sutvarkyti ne tik vagonus ir bėgius buvo nukeltas iki 2013 m. vasaros. Vis dėlto ir jam nebuvo lemta išsipildyti. Kodėl? To teigė negalintys sužinoti nė Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai. Galimybę išsiaiškinti tiesą pasunkino "Autrolio" prijungimas prie "Kauno autobusų". Dėl šio proceso funikulierius, kaip ir visas kitas "Autrolio" turėtas turtas, perėjo naujo savininko "Kauno autobusų" žinion.

"Kaip sakoma, visi galai buvo greitai nuleisti į vandenį – rasti kokių nors dokumentų labai sudėtinga", – kalbėjo miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Garbaravičius.
Kaltę suvers mirusiajam?

Iki sujungimo "Autroliui", o dabar "Kauno autobusams" vadovaujantis Naglis Simanavičius teigė, kad apie funikulieriaus rekonstrukciją ir planuotus darbus nieko nežino. Pasak pašnekovo, jis "Autrolio" vadovu tapo tik praėjusį rudenį ir jokių su funikulieriumi susijusių klausimų niekada nesprendė.

Kultūros paminklo rekonstrukcija prasidėjo tuo metu, kai "Autroliui" vadovavo Mindaugas Legas. Šis taip pat tvirtino nenutuokiantis, kaip buvo panaudota paskola.
"Jeigu būčiau toliau vadovavęs, manau, viskas būtų buvę sutvarkyta. Bet išėjau iš darbo ir daugiau apie funikulierių nieko negirdėjau", – tvirtino M.Legas.
Jis bei dar pora su "Autrolio" valdymu kadaise susijusių veikėjų aiškina, kad daugiausia apie paskolos panaudojimą turėtų žinoti jos ėmimo metu įmonės generalinio direktoriaus pareigas ėjęs G.Činikas. Šis mirė prieš metus.

"Niekas nieko nebežino, o galimos kaltės šešėlis gali būti numestas ant žmogaus, kurio jau nebėra. Neatmesčiau, jei greitai sužinotume, kad jis kaltas dėl visų "Autrolio" bėdų. Kas nors vis tiek bus pripažintas kaltu, bet tai bus tik formalus kaltininkas. Tikrieji liks nenustatyti", – mano A.Garbaravičius.

Taryba su funikulieriumi susijusius finansinius klausimus sprendė ne kartą. Tais pačiais metais, kai buvo palaiminta 3 mln. litų dydžio paskola, taryba iš savivaldybės biudžeto projektui buvo skyrusi 274 tūkst. litų. Taip pat "Autrolis" ir paminklosaugininkai pasirašė sutartį dėl pastatų tyrimo ir darbų projekto parengimo. Projektavimo darbų kaina siekė bemaž 100 tūkst. litų.

Pasakojimai skiriasi

A.Garbaravičius teigė pasistengsiąs išsiaiškinti tiesą, bet baiminasi, kad be teisėsaugos pareigūnų to padaryti nepavyks, nes su funikulieriumi arba "Autroliu" sąsajų turėję žmonės daug ką prisimena ir aiškina skirtingai, o jų žodžių nei patikrinti, nei pagrįsti nepavyksta.

M.Legas pasakojo, kad finansiškai prie projekto įgyvendinimo buvo pažadėjęs prisidėti Kultūros paveldo departamentas, bet departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus tokio pažado prisiminti negali, nes tuo metu Kaune dar nedirbo. Jis pažadėjo atsiversti senus dokumentus, bet patikino, kad per porą jo vadovavimo metų į departamentą dėl finansinės pagalbos funikulieriui nesikreipė nei "Autrolio", nei "Kauno autobusų", nei savivaldybės atstovai.

Buvęs "Autrolio" valdybos narys Pranas Paškevičius pasakojo neatmetantis tikimybės, kad iš 3 mln. litų paskolos nieko neliko, nes ši buvo imta jau atliktiems darbams finansuoti.
"Autrolio" biudžete pakibo nepagrįstai išleistų pinigų suma, kurią reikėjo padengti. O valdyboje svarstėme gal tik vieną su funikulieriumi susijusį klausimą – leidimą nugriauti kažkokį nedidelį prie funikulieriaus buvusį garažą. Viskas", – prisiminė P.Paškevičius.