KTU studentų lyderis: pamirškime asmeninius interesus

Pramoninio dizaino inžineriją paskutiniame kurse studijuojančio L.Kijausko teigimu, aukštojo mokslo konkurencingumas tarptautiniu lygiu yra kelias, kuriuo reikėtų eiti.

– Kokias matote didžiausias aukštojo mokslo sistemos problemas Lietuvoje? Kaip siūlytumėte jas spręsti?

– Pagrindinė problema – nekonkurencingas aukštasis mokslas. Universitetuose yra per daug gražiai aprašytų studijų programų, kurių aprašai ar žadamos kompetencijos net iš dalies neatitinka realybės.

Konsolidacijos procesai yra kelias sprendimo link, tačiau šiandien jie labai painūs ir apipinti interesų konfliktais. Reikia stiprių, vizionieriškų ir nešališkų lyderių, kurie stovėtų šių procesų priekyje.

Be studentų, be tų jaunų žmonių, į kuriuos realiu laiku yra orientuotas kokybiškas aukštasis mokslas, niekas nevyktų arba vyktų netikslingai. Studentai yra tas balsas, kuris kalba dabar ir kalba už tuos, kuriems rūpi Lietuvos aukštojo mokslo ateitis. Mano tikslas yra būti tuo žmogumi, kuris skelbia ne tik savo nuomonę, bet išgrynintą daugumos studentų poziciją.

– Ką manote apie aukštųjų mokyklų jungimą, vieno universiteto Kaune idėją?

– Visiškai palaikau šią viziją. Aukštojo mokslo konkurencingumas tarptautiniu lygiu yra kelias, kuriuo turime eiti, o su dabartiniu universitetų asortimentu patys sau kaišiojame pagalius į ratus.

Kaune turėdami vieną stiprų universitetą pritrauktume stipriausius lektorius, bendradarbiautume su lyderiaujančiais Europos ir pasaulio universitetais. Kelias link to bus labai painus ir nelengvas, proceso metu neišvengiamai nukentės kai kurių žmonių ambicijos, kažkas neteks darbo vietų, tačiau galutinis rezultatas yra to vertas.

KTU SA jau kurį laiką švietė studentus apie aukštojo mokslo reformą. Suprasti šių konsolidacijos procesų reikšmę ir svarbą yra būtina, todėl ir toliau nuosekliai vykdysime informacijos sklaidą, šviesime studentus.

– Esate kaunietis, studijuojate KTU. Ar šis miestas tinkamas studijuoti ir studentauti?

– Kaunas yra puikus miestas studijoms ir studentauti. Čia galima sėkmingai studijuoti beveik visose studijų kryptyse. Mieste veikia daugybė jaunimo organizacijų, menų kolektyvų, sportinių užsiėmimų, ir viskas nemokama arba labai nebrangu. Kavinės, barai, klubai, kūrybinės erdvės, inovatyvios pramogos – gyvenu čia dvidešimt trečius metus ir dar neišbandžiau nė pusės jų, o kol išbandyčiau, vėl prisikurtų naujų pramogų. Kaunas šiandien pilnas studentų, gyvas ir klestintis miestas.

– Ar iš tiesų moksleiviai Vilniaus universitetus dažniau renkasi dėl didesnio Vilniaus, kaip miesto, patrauklumo? Kaip Kaunas galėtų ar turėtų konkuruoti su sostine?

– Jeigu ir taip, manau, kad dažnai tai nulemia įsišakniję stereotipai. Visuomenės mentaliteto lengvai nepakeisime, tačiau konkuruoti su naujomis, drąsiomis ir negirdėtomis iniciatyvomis ar projektais Kaunas tikrai gali.

Nereikia kopijuoti Vilniaus, žvelkime į mylimiausius studentų miestus pasaulyje – Monrealį, Miuncheną ar Prahą, kurie, studentų vertinimu, užima pačias aukščiausias vietas, ir semkimės įkvėpimo iš ten, mokykimės iš geriausiųjų.

– Kam skirsite didžiausią dėmesį, būdamas KTU SA prezidentu?

– Pirma, organizacijos stiprinimas. Pagal esamas tendencijas matyti, kad KTU SA laukia iššūkių kupinas metas. Darbo rinkos paklausa auga ir studentai įsidarbina vis anksčiau, todėl ateityje reikės vis stipriau konkuruoti su įmonėmis dėl žmogiškųjų išteklių. Studijų intensyvumas taip pat didės, tad laiko papildomai veiklai studentai turės vis mažiau.

Atsižvelgiant į būsimą švietimo sistemos reformą, šiandien studentų balsas yra kaip niekad svarbus, todėl užsiimsime efektyviu studentų nuomonės pozicionavimu. Stengsimės pasiekti ir tas studentų grupes, kurios iki šiol buvo mažiau atstovaujamos: užsienio studentus, magistrantus, ištęstinių ir doktorantūros studijų studentus.

Kelsime socialinės aplinkos ir studijų kokybę, inicijuodami tyrimais grįstus sprendimus. Galiausiai KTU SA balso reikės ir atstovaujant studentams nacionaliniu lygiu, todėl aktyviai dalyvausiu ir Lietuvos studentų sąjungos veikloje.

Universitetuose yra per daug gražiai aprašytų studijų programų, kurių aprašai ar žadamos kompetencijos net iš dalies neatitinka realybės.

– Ar sieksite glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis aukštosiomis mokyklomis?

– Mūsų nuomone, labai svarbu inicijuoti bendrus projektus su kitais universitetais, nes bendruomeniškumas šiuo laikotarpiu yra labai reikšmingas. Negalima užsidaryti savo pilyje ir kovoti tik už savo asmeninius interesus. Reikia bendradarbiauti, ieškoti sąlyčio taškų.

Esame numatę konkrečias sritis, kuriose galėtų vykti glaudesnis bendradarbiavimas su kitų aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis: vieni stipresni komunikacijos, viešųjų ryšių srityje, antri – socialinių reikalų srityje, treti – organizuojant konferencijas, seminarus, todėl keistis gerąja patirtimi tikrai yra kur.

– Kas šiandien labiausiai rūpi studentams? Kokios problemos aktualiausios?

– Studentai yra reiklūs, bet dažnai neįvardija, ko konkrečiai nori, tad mūsų darbas – tai išsiaiškinti. Iš tiesų studentams visuomet rūpėjo ir rūpės studijų kokybė, dėstytojų didaktika, atsiskaitymų tvarka, galimybės rinktis laisvai pasirenkamus modulius.

Magistrantams rūpi studijavimo po darbo laiko galimybės, užsieniečiams – integracija akademinėje bendruomenėje. Taip pat skirsime dėmesio universiteto infrastruktūros klausimams, su ja susijusių problemų sprendimui.