Kokia yra naujoji ūkininkų karta?

"Reikia tik džiaugtis, kad tėvų pradėtus darbus žemės ūkio versle ryžtasi tęsti vaikai. Jų visai kitoks mąstymas, jie kitaip sprendžia problemas, yra šiuolaikiški, atviresni inovacijoms. Vienintelis dalykas – naujajai kartai dar šiek trūksta patirties", – teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Pasikeitė darbo pobūdis

Babtų seniūnijos jaunasis ūkininkas Paulius Bačėnas dvidešimtyje hektarų jau keleri metai augina bulves ir daržoves. Ūkininkauja ir ūkio įkūrėjas, Pauliaus tėtis Kęstutis Bačėnas. Jaunasis ūkininkas tikino, kad jam nebuvo sunku įsilieti į žemės ūkio gamybą. "Nebuvo staigaus įsiliejimo, nuo mažens mačiau, kaip buvo auginamos tos pačios daržovės. Tačiau pasikeitė darbo pobūdis, daržoves ir bulves auginame kitaip, taikome mechaninį derliaus nuėmimą, pasitelkiame kombainus", – sakė P.Bačėnas.

Pauliaus tėtis augindavo platesnį spektrą daržovių, o jaunasis ūkininkas apsiriboja svogūnais ir morkomis. Pasikeitimus lemia ne rinka, o darbo jėgos trūkumas kaime. Pasak jaunojo ūkininko, kai kurios daržovės reikalauja daug rankų darbo, todėl ūkyje liko tik tokios, su kuriomis galima susitvarkyti keliese.

Pasirinko kitą kryptį

Batniavos seniūnijos ūkininkas Tomas Česonis irgi pasuko kiek kitu keliu. Jaunojo ūkininko tėvai Valdonė ir Antanas ūkininkauja per 20 metų ir turi nedidelę – trylika melžiamų karvių ir prieauglio – fermą, 62 ha gano gyvulius ir augina jiems pašarus. O štai Tomas augina rapsus ir grūdinius augalus, stengiasi atnaujinti turimą inventorių, domisi naujienomis ir inovacijomis. Pasirinkta augalininkystės kryptis T.Česoniui leidžia suderinti ūkininkavimą ir atsarginių dalių vadybininko darbą "Lytagros" bendrovėje.

Batniavos seniūnijos ūkininkas T.Česonis pasuko kiek kitu keliu nei tėvai.

Ne tik Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje žinomų salotų augintojų Renatos ir Dariaus Ambraziūnų sūnus Adomas tėvų pėdomis seka irgi tik iš dalies. Jaunasis Vilkijos apylinkių seniūnijos ūkininkas specializuojasi auginant bulves ir grūdinius augalus.

Adomo žodžiais, auginant salotas reikia daug darbo rankų, o žmonių kaime mažai, todėl jis rinkosi tokius augalus, kuriuos prižiūrėti ir derlių nuimti gali technika. "Be to, bulvės garantuos darbuotojams užimtumą ir žiemos metu, ūkyje pasitarnaus sėjomainoje", – argumentus vardijo jaunasis ūkininkas.

Pirmi hektarai – dovanoti

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovė pabrėžė, kad daugiausia jaunieji ūkininkai perima tėvų ūkius arba kol kas dirba kartu su tėvais, o naujų atsiranda vos vienas kitas. "Norint įkurti ūkį ant pliko lauko dabar reikia milžiniškų investicijų. Labai pabrango technika, pradėti ūkininkauti nuo nieko naujiems yra be galo sudėtinga. Žinoma, yra parama besikuriantiems ūkininkams. Tačiau patys žemdirbiai pripažįsta, kad ji nėra tas spyris, kuris leistų pakilti. Todėl naujoji ūkininkų karta dažniausiai yra ūkininkų vaikai, jie palengva įsilieja į žemės ūkio produkcijos gamybą", – tendenciją įvardijo G.Staliūnienė.

Ūkininko ūkis – tai ne siuvykla, kurioje sustačius siuvimo mašinas, gali pradėti siūti.

Kitas stabdis – tiek pakaunėje, tiek visoje Lietuvoje nėra laisvos žemės. "Ji negali stovėti nedirbama, ją kažkas dirba. Vieni atgavo tėvų ir senelių, kiti pirko, treti nuomojasi. Žemės yra tiek, kiek yra, naujos jos neatsiranda", – šypsojosi Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovė.

Dažniausiai pradžiai tėvai jų pėdomis pasiryžusiems vaikams padovanoja žemės. Kartu su tėvais ūkininkaujantys turi dar vieną pranašumą – gali naudotis bendra technika.

Tiek Ambraziūnų dukra Diana, tiek sūnus Adomas, paklausti, kokios dovanos – automobilio ar žemės norėtų mokyklos baigimo proga, nedvejodami pasirinko antrąjį variantą ir abu gavo po 6 ha. Nuo 2015 m. ūkininkaujanti vyresnėlė augina salotas tėvų dovanotame sklype ir kartu su vyru puikiai tvarkosi ūkyje Kaišiadorių rajone. Nuo 2017 m. ūkininkaujantis Adomas šiemet deklaravo 50 ha žemės ir 5 ha pirmi metai augino bulves. Likusį plotą buvo skyręs rapsams, kviečiams ir pupoms.

Batniavos seniūnijos jaunasis ūkininkas T.Česonis taip pat ūkininkauti pradėjo nuo tėvų dovanotų 2 ha. Šiandien Tomas jau turi 22 ha nuosavos ir 38 ha nuomojasi. Taip išplėsti valdas prireikė dešimties metų.

A.Ambraziūnas įsitikinęs: jaunam žmogui pradėti ūkininkauti yra be galo sunku. "Ypač pradėti nuo nulio, nieko neturint. Didieji ūkiai jau yra stipriai išsiplėtę, rinkos ir žemės plotai užimti, konkuruoti su stambiaisiais nelengva. Žinoma, esama ir pranašumų – jauniesiems ūkininkams skirtos paramos intensyvumas yra didesnis. Man buvo lengviau, nes startuojant padėjo ūkininkaujantys tėvai", – neslėpė jaunas vyras.

G.Staliūnienės žodžiais, Kauno rajone yra nemažai jaunų žmonių, kurie nori ūkininkauti kartu su tėvais. Bene geriausias pavyzdys – Galminų šeima. Babtų seniūnijos ūkininkams Genovaitei ir Alfridui talkina vaikai Antanas ir Regina su antromis pusėmis. Be samdomų darbuotojų išsiverčiantis šeimos ūkis planuoja padvigubinti melžiamų karvių skaičių ir šiuo metu stato naują tvartą.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės G.Staliūnienės nuomone, naujosios kartos ūkininkai kitaip mąsto, kitaip sprendžia problemas, yra šiuolaikiški, atviresni inovacijoms.

"Kituose rajonuose ši tendencija nėra tokia gera, retai kas nori likti kaime. Pakaunės jaunimą galbūt motyvuoja tai, kad rajono valdžia palaiko ūkininkus – ne tik šventę jiems surengia, bet ir prastais metais atleidžia nuo dalies mokesčių

Kol kas didelių pasikeitimų dar nėra. Senoji karta palengva nueina. Situacija iš esmės pasikeis po maždaug dešimties metų, tėvų ūkius visiškai perims dabartiniai jaunieji ūkininkai.

Ūkininkauti neskatina

Pasak G.Staliūnienės, nei dabartinės, nei ateinančios ūkininkų kartos nedžiugina valdžios sprendimai. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vyriausybė siūlo mažinti mokestines lengvatas, kurios dabar taikomos žemės ūkyje. "Mes sutinkame mokėti mokesčius, mokesčių svarbą supranta ir jaunieji ūkininkai, bet kai išgirstame iš Prezidento, kad individualiai veiklai reikia uždėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį, tai jau atsiprašau. Kodėl Lietuvos ūkininkai turi būti kitokie nei kitose šalyse?" – piktinosi Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.

G.Staliūnienės palygino: "Ūkininko ūkis – tai ne siuvykla, kurioje sustačius siuvimo mašinas, gali pradėti siūti. Žemės ūkyje viskas sudėtingiau, ypač gyvulininkystėje: neužtenka pasistatyti fermą ir užsėti ganyklas, reikia užsiauginti bandą, turėti žinių jai prižiūrėti, technikos pašarams gaminti, o kur dar aplinkosaugos reikalavimai!"

Dabartiniai valdžios sprendimai, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės žodžiais, neskatina ūkininkauti. "Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonė "Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" yra neblogas dalykas. Tačiau ji – ne be trūkumų. Jei šiandien jaunasis ūkininkas dirba, tarkime, 50 ha žemės, jis turi pirkti atitinkamo galingumo traktorių ir prie jo tinkančius padargus. Tai užkerta kelią plėstis, nes technika yra brangi, 150 ha dirbti reikėtų jau galingesnės, o pirkti nebus už ką. Parengus verslo plėtros planą, ribojimų, kokią techniką leisti įsigyti, neturėtų būti", – įsitikinusi G.Staliūnienė.

Ne mažiau ją piktina ir nuomonė, kad jei parama yra naudojęsi tėvai, vaikams jos skirti jau nereikėtų. Arba jei paramą gavo vaikas, tėvui net paraiškos rengti neverta. "Kad ūkininkai mažiau dalyvauja projektuose, akivaizdžiai liudija sumažėjusios technikos pardavėjų pajamos. Ketveri iš eilės metai ūkininkams buvo nepalankūs, jie taip pat neturi pinigų naujiems pirkiniams", – teigė ūkininkė.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono mero pavaduotojas

Kauno rajonas nuo seno garsėjo žemdirbystės tradicijomis, yra jau ne viena ūkininkų dinastija. Staliūnai, Rastauskai, Juočioniai, Rimkevičiai, Banioniai, Bružikai, Žiūrai – tai tik kelios garsios ūkininkų šeimos, visas išvardyti būtų sunku. Čekiškės seniūnijoje dirba vienas stambiausių Lietuvos ūkininkų – Romas Majeras. Babtų seniūnijoje gražiai tvarkosi Romas Majauskas ir Vytautas Žmuidzinavičius. Visi išvardyti ūkininkai ne tik patys pavyzdingi, bet ir padeda kaimynams, teikia paramą bendruomenei, remia šventes, renginius, dalyvauja savanoriškoje veikloje.

Mūsų krašte daug dėmesio skiriama naujovėms, mokslo žiniomis grindžiamam ūkininkavimui, jauniesiems ūkininkams mokyti. Smagu stebėti, kaip auga nauja ūkininkų karta. Čekiškės seniūnijoje darbuojasi Mykolas Pakalnis, o jo pėdomis seka sūnus Arūnas. Vandžiogaloje gražią šeimą sukūręs kitas jaunas ūkininkas Olegas Naturjevas. Tai tik keli pavyzdžiai.

Žinoma, dirbti žemę nėra paprasta, daug problemų kelia klimato kaita, nestabilios supirkimo kainos, nepakankamos išmokos. Tačiau mūsų ūkininkai nelinkę dejuoti. Važiuodamas per Kauno rajoną visada žaviuosi idealiai dirbamais laukais: čia beveik nėra dirvonuojančių sklypų, viskas tvarkinga, prižiūrėta. Tai rodo atsakingą požiūrį į žemę ir tai, kad šį požiūrį perima vis naujos kartos.