Portalo kauno.diena.lt redakcijai LTPF atsiųstame pranešime rašoma, kad Kauno kalėjimo darbuotojos teigia ir toliau patiriančios spaudimą, o profesinė sąjunga LKT administracijos veiksmuose įžvelgia galimo persekiojimo ir piktnaudžiavimo turimais įgaliojimais požymių.
Įtaria kerštą
„Man tai labai panašu į vendetą, kurią Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija galimai paskelbė penkioms pareigūnėms už nepaklusimą ir nesutikimą neaiškiomis sąlygomis pereiti dirbti į kitą skyrių. Tai primena persekiojimą, su kokiu nebuvau susidūrusi daugybę metų. Pareigūnės patiria didžiulį stresą, išgyvenimus, atvirai sako pasiekusios tokią ribą, kai nesinori nei į darbą eiti, nei namuose būti“, – sakė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Pasak jos, kai pareigūnės kreipėsi į profesinę sąjungą dėl galimo mobingo, LTPF pareikalavo LKT vadovo Mindaugo Kairio nedelsiant sudaryti šių atvejų tyrimo komisiją. Tačiau, pridūrė L. Soščekienė, komisijai dar jo nebaigus, dviem iš penkių Kauno kalėjimo pareigūnių esą jau inicijuoti tarnybiniai patikrinimai.
LTPF Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininko Dariaus Čekavičiaus teigimu, viena iš pareigūnių šiuo metu atostogauja, todėl esą dar nežino, dėl kokių galimų pažeidimų jai pradėtas tarnybinis patikrinimas. Kita tik spalio 8-ąją, pasibaigus nedarbingumui, grįžo į tarnybą. Jai tarnybinis tyrimas esą pradėtas dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų.
Įvardijo priežastį
LKT direktorius M. Kairys portalo kauno.diena.lt žurnalistams pateikė kitokį įvykių eiliškumą. Pasak jo, pirmiausiai buvo gauta informacija apie galimus minėtų Kauno kalėjimo pareigūnių pažeidimus darbe, kuriuos jis pavedė tikrinti, ir tik vėliau sulaukta LTPF rašto apie galimą psichologinį smurtą jų atžvilgiu.
Peržiūrint visų darbuotojų darbo krūvius paaiškėjo, kad iš darbo kelios darbuotojos savavališkai išeina gerokai anksčiau.
„Tyrimai atliekami pagal Kauno kalėjimo tarnybinį pranešimą dėl galimų darbo drausmės pažeidimų. Peržiūrint visų darbuotojų darbo krūvius paaiškėjo, kad iš darbo kelios darbuotojos savavališkai išeina gerokai anksčiau. Ši informacija ir yra tikrinama“, – aiškino LKT vadovas.
Rytinis vizitas
Profesinės sąjungos pirmininkė pranešime užsiminė ir apie kitą įvykį. Prieš kelias dienas pas vieną iš Kauno kalėjimo pareigūnių, tuo metu turėjusią nedarbingumą, ryte esą netikėtai apsilankė LKT Imuniteto skyriaus pareigūnai. Jie, pasak darbuotojos, nelaukę jos kvietimo įėjo į butą. Tokio vizito tikslas – patikrinti, ar pareigūnė iš tiesų gyvena nuomojamame būste, už kurį jai mokami butpinigiai.
L. Soščekienės teigimu, LKT turi teisę atlikti teisėtus ir pagrįstus patikrinimus. Tačiau, šiuo atveju, jai klausimų kelia ne tik pasirinktas laikas, bet ir pareigūnų elgesys.
„Kodėl reikėjo vykti į sergančios pareigūnės namus? Kodėl nebuvo galima palaukti, kol ji pasveiks? Ir kokiu pagrindu pareigūnai, pasak darbuotojos, įėjo į būstą be jos kvietimo? Juk tuo pat metu jau vyko tyrimas dėl galimo psichologinio smurto prieš šią ir kitas pareigūnes. Mano vertinimu, tokie veiksmai turi aiškių psichologinio spaudimo požymių“, – įsitikinusi LTPF pirmininkė.
Kontroliuoja butpinigius
Apie situaciją išgirdęs M. Kairys, sakė, kad skundo dėl galimai nederamo Imuniteto skyriaus pareigūnų elgesio apsilankius minėtame būste Kalėjimų tarnyba nėra sulaukusi. Jei skundas bus gautas, bus imtasi jį nagrinėti.
„Vizito pagrįstumas – paprastas: LKT kaip institucija yra atsakinga už butpinigių mokėjimą. Viena iš Imuniteto skyriaus funkcijų yra butpinigių kontrolė. Visa tai tam, kad nebūtų tokių atvejų kaip policijoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kai buvo klastojami dokumentai ir fiktyviai gaunami mokėjimai iš darbdavio. Šie patikrinimai – planiniai“, – akcentavo LKT direktorius.
Žada skųsti papeikimą
Primename, kad spalio 7-ąją M. Kairiui Vyriausybė skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kaip skelbė BNS, papeikimas LKT vadovui skirtas atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus rugsėjo 14 dienos išvadą dėl galimo nusižengimo.
Ministerija teigė, kad LKT direktorius pažeidimą padarė, nes nevykdė teisingumo ministrės įsakymo atšaukti sprendimus dėl Kauno kalėjimo pareigybių panaikinimo ir pareigūnams įteiktų įspėjimų.
Taip pat, pasak ministerijos, pažeidimą sudaro tai, kad M. Kairys sprendimus naikinti šio kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigybes ir steigti Resocializacijos skyriaus pareigybes priėmė jų nesuderinęs su ministerija.
Savo ruožtu LKT vadovas teigė, kad visi procesai buvo atlikti nustatyta tvarka, o jis kaip vadovas turėjo diskrecijos teisę priimti minėtą sprendimą.
„Ir matydamas jį jau išnagrinėtą, su pateiktais siūlymais, ir kelių mažesnių profsąjungų nepritarimu, bet daugiausia pareigūnų atstovaujančios profsąjungos pritarimu, priėmiau sprendimą pabaigti reformą, kuri buvo pradėta 2025-ųjų vasarį“, – sakė jis.
Nacionaliniame pažangos plane, LKT veiklos gairėse, mano kaip vadovo užduotyse resocializacijos plėtra yra numatyta.
„Be to, nuobauda paskirta neatsižvelgus į Vyriausybės teisininkų nuomonę, kuri yra vieša ir ten aiškiai pasakyta, kad ir statistika rodo resocializacijos naudą, plius, svarbus dalykas, Nacionaliniame pažangos plane, LKT veiklos gairėse, mano kaip vadovo užduotyse resocializacijos plėtra yra numatyta“, – kalbėjo M. Kairys.
Anot jo, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, skirdama nuobaudą paprieštaravo minėtiems dokumentams.
„Tikrai manau, kad kreipsiuosi į teismą dėl nuobaudos panaikinimo“, – BNS sakė LKT vadovas.
BNS skelbė, kad papeikimo skyrimas savaime nereiškia LKT vadovo atleidimo iš pareigų. Pagal Vidaus tarnybos statutą atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriamas už tarnybinį nusižengimą, jeigu pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė tarnybinė nuobauda.
(be temos)
(be temos)
(be temos)