Kauno valdžia iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos keliams tvarkyti ir duobėms lopyti prašo daugiau pinigų, tuo tarpu ši atsako, kad kauniečiai pernai nesugebėjo įsisavinti milijono litų, kurie buvo skirti miesto gatvėms remontuoti.

Nori dar

Kauno miesto savivaldybė nori, jog per metus Kaune surenkamo degalų akcizo - 178 mln. litų - bent trečdalis grįžtų į miestą. Mero teigimu, šiais metais iš šios sumos Kauno miestas kelių priežiūrai šiais metais gavo tik 3 procentus.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje miesto meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad Automobilių kelių direkcija laikinosios sostinės gatvėms remontuoti turėtų skirti daugiau pinigų.

„Noriu atkreipti dėmesį, jog praėjusiais metais iš fondo gavome apie 30 mln. litų kelių priežiūrai, o šiais metais tik 4,8 mln. litų bei 3,3 mln. tilto į Nemuno salą statybai. Mūsų miesto kelių būklė prasta, o naudoti papildomas savivaldybės lėšas šiuo metu nėra galimybių. 2008 metais Kauno degalinėse miestiečiai degalams iš viso sumokėjo 178 mln. litų, lygiai tokia pat akcizo suma pakliuvo į Kelių priežiūros fondo katilą.

Kauno miesto savivaldybės nuomone, toks lėšų skirstymas yra neadekvatus, norėtųsi, kad miestų kelių tinklas, kuris yra 5 kartus didesnis nei magistralinių kelių tinklas, taip pat būtų prižiūrimas ir gerinamas kaip magistraliniai ir autostrados keliai“, - kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Skaičiai nesutampa?

Automobilių kelių direkcija savo ruožtu kaltina Kauno valdžią neūkiškumu ir nesugebėjimu panaudoti skirtas lėšas. Pernai Kaunui skirtas vienas milijonas litų buvo perskirstytas kitoms savivaldybėms.

„Kauno keliams 2009 metais iš viso skirta 11,16 mln. litų, kuriuos savivaldybė naudoja savo nuožiūra: didžiąją dalį lėšų savivaldybė šiemet nutarė skirti tilto A statybai į Nemuno salą, o dėl 3,04 mln. litų nėra pasirašiusi finansavimo sutarties, kur norėtų šias lėšas panaudoti. Per 2008 metus Kauno miesto savivaldybė nepanaudojo apie 1 mln. litų lėšų. Atlikus analizę, kaip pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė naudoja lėšas, paaiškėjo nemažai trūkumų ir neefektyvaus lėšų naudojimo atvejų“, - rašoma direkcijos pranešime.

Kasmet Lietuvos savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos tenka 20 proc. lėšų, jos taip pat gauna didžiąją dalį iš 5 proc. rezervo lėšų.

Trukdo šuliniai

Kauno mieste yra 1490 gatvių, kurių bendras plotas sudaro 9094 kv. metrų. Miesto kelių tinklas siekia net 909 kilometrus.

Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininko Gedimino Žukausko teigimu, kokybiškai suremontuoti gatves trukdo ir  vandentiekio, kanalizacijos bei telekomunikacijos tinklų šuliniai gatvėse. Jų mieste yra apie 500.

„Gatves tvarkantys kelininkai susiduria su problema dėl įsmegusių duobių šalia šulinių. Pastebime, kad norint pagerinti esamas sąlygas reikalingos lėšos, kurių šiais metais gavome dar mažiau. Apskaičiavome, kad per metus gerai kelių būklei išsaugoti šiemet mums reikėtų apie 80-90 mln. litų“, - sakė G.Žukauskas.