„Kauno švara“ ir „Žaliasis taškas“ tyrė kauniečių plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteinerį

Remiantis naujausio licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ tyrimo duomenimis, 89 proc. Kauno apskrities gyventojų dažniausiai rūšiuoja atliekas. Visgi, konteineriuose rasta nemaža dalis netinkamai išrūšiuotų atliekų.

Atliekų tyrėjai – „Žaliasis taškas“ ir „Kauno švara“ atstovai – pateikė konteinerio kratos rezultatus. Rasta plastikinių žaislų, nemažai maisto likučių, higienos reikmenų, tokių kaip skustuvai, dantų šepetėliai, plastikinių kibirų, kurie užteršti tinku, netgi sauskelnių. Taip pat vienkartinių virtuvinių rankšluosčių ir kempinių, pakabų, įvairių daiktų dalių.

Rūtos Verseckaitės nuotr.

„Akivaizdžiai pamatėme, kad rūšiuojant atliekas klaidų vis dar daroma, o išmetamos pakuotės, sudėtos viena į kitą, dar ir gerokai apsunkina rūšiavimo procesą. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuotės turi būti kiek įmanoma sulankstytos ir suspaustos. Taip pat pakuotės turėtų būti be maisto likučių, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų“, – pastebi „Kauno švaros“ miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Paulius Kapitanovas.

Kaip teigia „Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė, net 89 proc. apklaustųjų kauniečių teigė žinantys, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Visgi konteinerio krata patvirtino ir teorinio žinių patikrinimo rezultatus, kurie ne visai atitinka pačių gyventojų nuomonę.

Akivaizdžiai pamatėme, kad rūšiuojant atliekas klaidų vis dar daroma, o išmetamos pakuotės, sudėtos viena į kitą, dar ir gerokai apsunkina rūšiavimo procesą.

Ji dalijasi, kad maždaug trečdalis į pakuočių konteinerius patenkančių atliekų neturėtų juose atsidurti: „Tarp dažniausiai pasitaikančių rūšiavimo klaidų – dantų šepetėliai, servetėlės, indai, sauskelnės, tekstilės gaminiai, įvairūs plastikiniai ir kitokie žaislai ar baldų detalės. Visų šių atliekų vieta – mišrių atliekų konteineryje. Bene visas jas radome ir kratos metu.“

„Žaliojo taško“ atstovė pastebi, kad indų ploviklio ar buitinio purškiklio buteliuką (68 proc.), picos dėžę (67 proc.) ar stiklinį butelį nuo aliejaus (69 proc.) dauguma gyventojų išrūšiuotų teisingai.

„Į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius vis dar patenka atliekos, kurios nėra pakuotės, taigi, jų mesti į pakuočių atliekų konteinerius nederėtų. Tokios atliekos gali užteršti teisingai išrūšiuotų pakuočių turinį ir apsunkinti perdirbimo procesą“, – apibendrina A. Burbaitė.

Ar verta rūšiuoti?

„Rūšiuoti ne tik verta, bet būtina, vis daugiau gyventojų rūšiuoja atliekas. Kauno mieste atliekų rūšiavimo tendencijos pastaruoju metu gerėja, o tai rodo, kad vis daugiau gyventojų supranta

rūšiavimo svarbą. 2019 m. Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų buvo surinkta virš 10 tūkst. t, o 2023 m. – 22 tūkst. t“, – teigia P. Kapitanovas.

„Kai gyventojai teisingai atliekas išrūšiuoja namuose, yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą“, – akcentuoja „Kauno švara“ Pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo skyriaus vadovė Vaiga Jazdauskaitė. Ji teigia, kad informacijos apie rūšiavimą sklaida didelė, tačiau mitai vis dar gajūs: „Iš mitų pastebime, kad atliekų nerūšiuojantys žmonės visuomet ras pasiteisinimą to nedaryti. Dalis žmonių nežino faktų ir klaidingai tiki, kad visos atliekos pilamos į tą pačią šiukšliavežę ir vis vien patenka į sąvartyną. Daliai žmonių kitame kieme stovintis konteineris yra per toli“.

Rūtos Verseckaitės nuotr.

Remiantis „Žaliojo taško“ tyrimo rezultatais, nuo 2023 m. atliekas rūšiuojančių žmonių dalis Lietuvoje padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet tai daro 91 proc. respondentų. Visiškai nerūšiuoja vos 2 proc. apklaustųjų.

Dažniausiai Kauno apskrities gyventojų įvardinami rūšiavimo motyvai – patogi infrastruktūra ir aplinkosauginiai tikslai, nemokamas išrūšiuotų atliekų surinkimas. Jie sutampa ir su visos Lietuvos tendencijomis. Džiaugiamės tokiais gyventojais, kurie domisi rūšiavimu, kurie kelia klausimų, kuriems rūpi, kokioje aplinkoje gyvename ir ką paliksime ateities kartoms. Dėkojame gyventojams, kurie tvarko atliekas atsakingai ir nelieka abejingi mus supančiai aplinkai.